2007.06.08, “Kazlų Rūdos kronika”

Ženklūs poslinkiai vėžio prevencijos programoje

Pagal šių metų pirmojo ketvirčio duomenis galima daryti išvadą, kad pagrindinės prevencijos programos šalyje startavo sėkmingai. Per šį laikotarpį vyrų priešinės liaukos vėžio prevencijos programai įgyvendinti panaudota 94 proc., krūties vėžio prevencijos programai – 95,6 proc., širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programai – net 118,4 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pirmajam ketvirčiui skirtų lėšų. Mažiausiai lėšų panaudota gimdos kaklelio vėžio prevencijos programai,- t.y. 59,6 proc.

Nors Lietuvoje prevencijos programos vykdomos gerai, specialistai pastebi, kad dėl įvairių priežasčių ne visas gydymo įstaigas pavyksta sudominti prevencijos programomis bei akivaizdžia jų nauda pacientams. Tačiau galime pasidžiaugti ir reikšmingais pokyčiais. Pavyzdžiui, jei ankstesniaisiais metais širdies ir kraujagyslių lygų prevencijos programa buvo vykdoma vangiai, 2007 m. jų vykdymo tempai lenkia kitas prevencijos programas. Taip pat sparčiau įgyvendinama ir krūties vėžio prevencijos programa strigusi dėl mamografų ir specialistų stygiaus. Aktyviai plėtojama priešinės liaukos vėžio prevencija,-tai patvirtina didesnis vyrų aktyvumas nei moterų. 2004 m. sėkmingai startavus gimdos kaklelio vėžio prevencijos programai moterys tikrinosi sveikatą gana aktyviai, tačiau paskutiniaisiais metais pacienčių aktyvumas krito: panaudota iki 60 proc. skirtų lėšų.

Kaip padidinti gyventojų aktyvumą naudotis nemokamomis prevencinėmis sveikatos programomis? Kaip žinia, tai lemia gyventojų išsilavinimo lygis, savalaikė gydytojų bei žiniasklaidos informacija, paslaugų prieinamumas. Gydytojai, žurnalistai, spaudos atstovai, programų organizatoriai turėtų aktyviau supažindinti šalies gyventojus su veikiančiomis prevencijos programomis ir paskatinti kiekvieną apdraustą privalomuoju sveikatos draudimu pacientą, priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės bei poreikio, praktiškai pasinaudoti viena ar kita prevencijos programa nemokamai.

Gal moterų aktyvumą padidins pastarieji gimdos kaklelio prevencinės programos vykdymo rezultatai?
2004 - 2006 m. laikotarpiu šia programa pasinaudojo per 294 tūkst. moterų (virš 30 proc. 30–60 metų amžiaus), kurių metu nustatyta 189 vėžio požymių, 3223 - ikivėžinių pakitimų. Pernai šia programa Lietuvoje pasinaudojo daugiau kaip 86 tūkst. moterų: ikivėžinių susirgimų rasta 1122 tepinėliuose, piktybinių navikų – 67 tepinėliuose.

Daugiau nustatoma I stadijos ir mažiau – II–IV stadijų vėžio atvejų. Anksčiau diagnozavus efektyviau gydomos ikivėžinės būklės bei ankstyvųjų stadijų gimdos kaklelio vėžys. Šie faktai akivaizdžiai patvirtina gimdos kaklelio prevencijos programos naudą. Tad naudojantis proga norėtume dar kartą paraginti moteris rasti laiko atvykti pas gydytoją ištyrimui. Tuo pačiu norėtume priminti, kad gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programoje numatytos paslaugos teikiamos moterims nuo 30 iki 60 metų amžiaus. Gimdos kalelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas ar akušeris ginekologas.

Iš PSDF biudžeto apmokamas gimdos kaklelio citologinis tyrimas atliekamas kartą per trejus metus. Reikalui esant kartą metuose atliekamas pakartotinis tyrimas. Jei atlikus citologinio tepinėlio tyrimą nustatoma patologija, pacientei suteikiama specializuota ginekologinė pagalba diagnozės patikslinimui ir gydymui (atliekama biopsija). Gavęs gimdos kaklelio tyrimo rezultatus iš šį tyrimą atlikusios gydymo įstaigos, gydytojas informuoja pacientę apie gimdos kaklelio tyrimo rezultatus, supažindina su tolesne profilaktika arba išduoda siuntimą gydymui.

Taip pat išspausdinta:
“Rinkos aikštė”, 2007 m. birželio 6 d.;
“Alio, Raseiniai”, 2007 m. birželio 1 d.

Atnaujinta: 2012.01.02