2010.06.30, “Alio, Jonava”

Vasara – tinkamiausias laikas pasirūpinti vaikų dantų silantavimu

Kad vaikučiams neskaudėtų dantukų, jų veidukus puoštų graži šypsena, nenukentėtų tėvelių piniginė ir šiemet mūsų šalyje vykdoma Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinė programa. Nors lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kasmet skiriama pakankamai (šiemet 2 mln. litų) – beveik kasmet dalis jų lieka nepanaudota. Šiemet šios programos vykdymo statistika taip pat neguodžia – per pirmus keturis šių metų mėnesius šios prevencinės pagalbos paslaugomis pasinaudojo mažiau vaikučių nei pernai: jei pernai minėtu laikotarpiu silantavimo paslaugos buvo suteiktos 20 813 vaikų, tai šiemet penktadaliu mažesniam vaikų skaičiui – 16 628.

Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa vykdoma nuo 2004-ųjų. Pagal šią programą numatytas paslaugas 6–14 metų vaikams nemokamai teikia sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusios poliklinikos, šeimos medicinos centrai, kuriuose dirba gydytojai odontologai arba burnos higienistai. Gydymo įstaigoms, sudariusioms sutartį su ligonių kasomis, iš PSDF biudžeto mokama už visas minėto amžiaus vaikams suteiktas paslaugas. Nesudarę šių sutarčių privačiai dirbantys odontologai tokių paslaugų nemokamai neteikia.

Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys apsaugomi nuo dantų ėduonies, be to, juos lengviau valyti. Verta žinoti, kad silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės informacijos duomenimis, dantų ėduonies paplitimas tarp penkiolikmečių siekia 84 ir daugiau proc., o suaugusiųjų – net 99,5 procento. Dantų ėduonies atsiradimą lemia daugelis priežasčių: burnos higiena, sumažėjęs dantų atsparumas, dantų apnašos, paveldimumas. Įtakos turi ir mitybos įpročiai: neracionali mityba, didelis angliavandenių kiekis maiste, netinkamas mitybos režimas, mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje ir kt.

Nors dantų ėduonies profilaktika gali būti vykdoma įvairiomis priemonėmis, tačiau įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Specialistai teigia, kad laiku padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų. Kita vertus, tai daug pigiau nei jau sugedusių dantų gydymas bei plombavimas. Skandinavijos šalių patirtis parodė, kad dantų ligų profilaktika 50 kartų pigesnė už jų gydymą. Todėl turėtume atsisakyti atsainaus požiūrio į dantų ėduonies profilaktiką. Vasarą pats metas ja pasirūpinti. Dera pabrėžti, kad Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis prevencinės programos sėkmė priklauso nuo tėvelių, šeimos gydytojų, odontologų, savivaldybių darbuotojų rūpestingumo ir aktyvumo.

Kartu būtų galima suderinti ir neatidedant atlikti kasmetinius vaikų sveikatos patikrinimus, kurių pažymas iki rugsėjo 15 d. būtina pristatyti mokykloms, o šiemet – ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

 

Taip pat išspausdintas:

“Alio, Raseiniai”, 2010 m. liepos 1 d. Nr.26;

“Rinkos aikštė”, 2010 m. liepos 8 d.;

“Valstiečių laikraštis”, 2010 m. liepos 10 d.;

“Kėdainių garsas”, 2010 m. liepos 8 d. Nr. 74;

“Kaišiadorių aidai”, 2010 m. liepos 13d;

“Santaka”, 2010 m. rugpjūčio 31 d.

 

Atnaujinta: 2012.01.02