Apklausa

Ar pasinaudojote Europos sveikatos draudimo kortele?



Apklausos rezultatai
Taip 24.6% (69):
 
Ne 61.6% (173):
 
Apie ją nežinau 13.9% (39):
 

Jau balsavo: 281

Visuomenė tampa vis labiau informuota

Publikavimo data:2018.09.07

Žymės:

(2015 - 2017 m.  internetinių apklausų rezultatai)

 

Siekiant sužinoti visuomenės nuomonę ir tobulinti gyventojų informuotumą aktualiais, su ligonių kasos veikla susijusiais klausimais, Kauno teritorinė ligonių kasa savo interneto svetainėje 2015 - 2017 m.  vykdė 12  apklausų, kiekvienais metais – po keturias.

Svetainės lankytojų klausėme apie privalomąjį sveikatos draudimą, kompensuojamuosius vaistus, dantų protezavimą,  vėžio prevencines sveikatos programas, išvykimo bei parvykimo į Lietuvą deklaravimą, antikorupcines priemones bei kitas aktualijas.

 

Klausimai buvo kartojami periodiškai atsižvelgiant į  aktualumą ir apklausos rezultatus.

2015-2016 m. viena iš aktualijų - paskleisti gyventojams žinią, jog galima sužinoti, kiek kainavo jūsų asmeninis gydymas ligoninėje.

2015 m. I ketvirtį  į pateiktą klausimą „Ar žinote, kad ligonių kasa gali pateikti informaciją, kiek kainavo jūsų gydymas ligoninėje?“ iš 752 balsavusių respondentų „Taip“ atsakė 18,8 proc. (141) ir net  81,2 proc. (611) atsakė neigiamai.

Įvertinus  apklausos rezultatus, 2016 m. informacija „Galite sužinoti, kiek kainavo jūsų gydymas ligoninėje“ pakartotinai patalpinta Kauno TLK interneto svetainėje, išplatinta nacionaliniams bei regioniniams spaudos leidiniams, visuomenės sveikatos biurams, pacientų organizacijoms.

2016 m.  II ketvirtį šį klausimą dar kartą pateikus internetinėje apklausoje, rezultatai pagerėjo: „Taip“ atsakė 25,4 proc. (99) respondentų, t. y. 6,6 proc. daugiau, „Ne“-72,2 proc.(281),  t. y. 9 proc. mažiau  nei 2015 m. vykdytoje apklausoje; kaip neaktualų klausimą nurodė 2,4 proc.(9) respondentų.

2015 m. II ketvirtį į pateiktą klausimą „Ar žinote, ką garantuoja privalomasis sveikatos draudimas?“ iš viso svetainėje balsavusių 273 respondentų „Taip“ atsakė  28,9 proc. (79), „Ne“- 68,5 proc. (187), „Neaktualu“ - 2,6 proc. (7).

Siekiant pagerinti apklausos rezultatus, 2016 m. apie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) svarbą išplatinta 19  informacijų  spaudos leidiniams; Jonavos, Kauno miesto bei rajono, Kėdainių, Kaišiadorių, Marijampolės, Šakių, Prienų, Vilkaviškio visuomenės sveikatos biurų,  pacientų organizacijų svetainėms.  

Parengus sėkmės istorijas „Grįžimas į normalų gyvenimą po endoprotezavimo operacijos“ ir „Sūnus gimė antrą kartą“ visuomenei akcentuota, kodėl ypač rimtos ligos atveju svarbu būti apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu.

Be to, Kauno teritorinė ligonių kasa dalyvavo renginiuose, organizavo susitikimus su Kauno teritorinės darbo biržos specialistais, Jonavos visuomenės sveikatos biuru, kuriuose buvo pateikta informacija, platinti leidiniai apie PSD reikšmę.

Visuomenės informavimo priemonėmis (spauda, susitikimai su suinteresuotomis šalimis, leidybinė, video medžiaga) akcentuojant PSD svarbą, interneto svetainėje pateikėme pakartotinai kiek koreguotą klausimą: „Ar žinote, kodėl svarbu būti apdraustam privalomuoju sveikatos draudimu?“.  2017 m.  I ketvirtį rezultatai ženkliai pagerėjo: „Taip“ atsakė 73,8 proc., t. y. net

44, 9 proc. daugiau, „Ne“ - 21,4 proc. t. y. 47,1 proc. mažiau nei 2015 m. II ketvirtį vykdytoje apklausoje.

2015 m. IV ketvirtį į  klausimą „Ar grąžinama mirusiojo kompensacija už dantų protezavimą paveldėtojui“ atsakė 143 respondentai: „Taip“ -53,8 proc. (77), „Ne“- 28,7 proc. (41), „Man neaktualu“-17,5 proc. (25).

Gerus apklausos rezultatus įtakojo ir 2015 m. Kauno TLK organizuoti susitikimai su Kauno miesto visuomene, pateikus senjorams aktualią informacija apie dantų protezavimo paslaugas.

Kauno teritorinės ligonių kasos parengta sėkmės istorija, kurioje aiškinama, jog mirus artimam žmogui, kuris už savo lėšas suprotezavo dantis, valstybės skiriama dantų protezavimo kompensacija grąžinama paveldėtojui, išplatinta 16 - kai spaudos leidinių ( išspausdinti 4 straipsniai), paskelbta 4-iose interneto svetainėse.

 

2016 m. prioritetinė tema – kompensuojamieji vaistai

2016 m. I ketvirčio internetinė apklausa buvo skirta prioritetinei kompensuojamų vaistų temai.

Į pateikta klausimą „Ar žinote, kad vaistinėje galite rinktis kompensuojamą vaistą, kurio priemoka yra mažiausia?“ atsakė 281 respondentai: “Taip“ -58,7 proc. (165), „Ne“-33,5 proc. (94), „Man neaktualu“-  7,8 proc. (22).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1273 „Dėl skatinimo racionaliai vartoti vaistus 2015-2017 m. priemonių plano patvirtinimo“, 2015 m. buvo vykdoma  informacijos sklaida apie vaistus ir racionalų jų vartojimą.

Gerus apklausos rezultatus įtakojo ir tai, kad Kauno TLK vykdė aktyvią kompensuojamųjų vaistų viešinimo programą:  transliuota socialinė reklama apie kompensuojamuosius vaistus Kauno miesto viešojo transporto monitoriuose, ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo laukimo salėje; paskelbti 9 pranešimai interneto svetainėje, vaistinėms išplatinti lipdukai; gydymo įstaigoms, partneriams, pacientų organizacijoms – plakatai, lankstinukai „Ką reikia žinoti apie kompensuojamuosius vaistus?“. Informacijos, skatinančios rinktis kompensuojamą vaistą, kurio priemoka mažiausia, paskelbtos nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, partnerių interneto svetainėse ir pan.  

Po 2016 m. I ketvirtį vykdytos internetinės apklausos natūraliai susiformavo sekančios apklausos klausimas „Ar renkatės vaistinėje pigiausius kompensuojamuosius vaistus?“.

Iš viso atsakiusių 283 respondentų 53,4 proc. (151) atsakė „Taip“, 32,2 proc. (91) –„Ne“, 14,4 proc. (41) –„Man neaktualu“. Analizuojant rezultatų duomenis paaiškėjo, kad vis tik didžioji dalis respondentų vaistinėje renkasi kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia.

 

2017 m. aktualios prevencinės programos

Jau kelerius metus Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų visuomenės informavimo prioritetu išlieka prevencinės sveikatos programos. Siekiama, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šias programas, pasitikrintų sveikatą profilaktiškai, kas padėtų įveikti klastingą ligą ar stabdyti ją pirminėse stadijose.

Į 2017 m. II ketvirčio  klausimą „Ar pasitikrinote sveikatą pagal vėžio prevencijos programas?“ atsakymus pateikė 288 respondentai. „Taip“ atsakė 37,2 proc. (107), „Ne“- 56,6 proc. (163), „Man neaktualu“ - 6,3 proc. (18). Ši internetinė apklausa dar kartą patvirtino faktą, jog nors daugelis žmonių apie prevencines sveikatos programas žino, tačiau neskuba jomis pasinaudoti.

Siekiant atkreipti didesnį visuomenės dėmesį į rūpinimąsi savo ir artimųjų sveikata, transliuotas klipas apie prevencines sveikatos programas Kauno miesto viešojo transporto monitoriuose, vykdyta socialinė akcija „Aplenk ligą“, eksponuojant parodą Kauno ir Marijampolės veiklos zonoje esančiose gydymo įstaigose.

Aktuali ir korupcijos tema. Tad panaudojant visuomenės informavimo priemones, kaip informacijos sklaida, plakatai, lipdukai, video medžiaga gydymo įstaigose, ligonių kasų gyventojų laukimo salėse, skatinama neduoti kyšio, nenuslėpti korupcijos atvejų.

2017 m. liepos mėnesį interneto erdvėje  pateikus klausimą “Ar gydymo įstaigose esantys antikorupciniai plakatai, lipdukai skatina neduoti kyšio?“  iš 364 respondentų „Taip“ atsakė tik 29,4 proc. (107), „Ne“- net 63,5 proc., „Nežinau“- 7,1 proc. (26).

Iš svetainės lankytojų pateiktų atsakymų galima daryti išvadą, kad  siekiant efektyvumo reikalingos papildomos prevencijos priemonės.

 

Svarbu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos

Didėjant Lietuvos gyventojų migracijai vis aktualesniu tampa išvykimo iš šalies ir parvykimo į Lietuvą deklaravimas. Vadovaujantis gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, išvykstantiems iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, privalu deklaruoti išvykimą iš šalies.

Asmeniui, nedeklaravusiam išvykimo,  lieka visos valstybės nustatytos prievolės  (ir mokėti PSD įmokas) Lietuvoje kaip ir nuolatiniams gyventojams.

Žmogus, gyvenantis užsienyje, sveikatos draudimo įmokas mokės pagal toje šalyje veikiančius įstatymus.

Grįžus nuolat gyventi į Lietuvą turi būti deklaruojama gyvenamoji vieta Lietuvoje.

2017 m. IV ketvirtį interneto svetainės lankytojų klausėme: “Ar grįžus reikia deklaruoti parvykimą, jei buvote išvykę iš Lietuvos ir deklaravę išvykimą?“. Iš viso į šį klausimą atsakė 205 respondentai: „Taip“ - 80,0 proc. (164), „Ne“ - 8,3 proc. (17), „Nežinau“-11,7 (24).

Iš pateiktų atsakymų matyti, kad Kauno TLK veiklos zonos gyventojai seka ligonių kasų naujienas, aktualijas, gerai žino gyvenamosios vietos deklaravimo poreikį, atsižvelgiant, kiek laiko ir kokiu tikslu išvykstama į užsienį.

 

Dalyvaujančių apklausose mažėja

2015 -2017 m. vykdytose internetinėse apklausose iš viso dalyvavo 4155 respondentai, tačiau jų skaičius kiekvienais metais tendencingai mažėja. Jeigu 2015 m. Kauno teritorinės ligonių kasos apklausose dalyvavo 1693 respondentai, tai 2016 m.-1334, o 2017 m. - tik 1128 respondentų, t. y. 565 (66,6 proc.) respondentais mažiau nei 2015 m. 

Manoma, kad tai įtakoja kasmet didėjanti migracija, ir nemažai žmonių užuot apsilankę interneto svetainėje, stengiasi  rūpimus klausimus išspręsti paskambinę bendruoju ligonių kasų informacijos telefono numeriu 8 700 88888 ar atvykę į teritorinę ligonių kasą.

Įvertinus apklausų rezultatus, ir toliau tęsime internetines apklausas, kad sužinotume, kiek informuota visuomenė, sudarant gyventojams galimybę pareikšti savo nuomonę.

 

 


Parengė Veronika Pečkienė
Kauno teritorinės ligonių kasos
vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene

 

Atnaujinta: 2018.09.07

Atkurtai Lietuvai 100 metų

Eiti į elektroninių valdžios vartų puslapį


elektroninių dokumentų pristatymo sistema

Eiti į draudžiamojo puslapį

Vaistų, medicinos pagalbos priemonių kainos

Vaistų paieaka

PASIŪLYMAI

KAUNO TERITORINEI LIGONIŲ KASAI

esveikata

lncp

E teismas

Kauno VSB

Marijampolės VSB