Pristatyti gyventojų apklausos tyrimo rezultatai

Publikavimo data:2012.05.28

Žymės:

Š. m. gegužės 24 d. VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje įvyko gyventojų anketinės apklausos rezultatų pristatymas, kuriame dalyvavo virš 50-ties Kauno ir Marijampolės krašto gydymo įstaigų, Valstybinės ir Kauno teritorinės ligonių kasos atstovų, Stebėtojų tarybos nariai.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2009, 2010 ir 2011 m. vykdė Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą. Kasmet buvo apklausiama per 1000  įvairaus amžiaus respondentų.

VLK Kokybės vadybos skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Džiužaitė susirinkusiems pristatė Lietuvos gyventojų nuomonę apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą. Trečdalis apklaustųjų per paskutiniuosius 12-ka mėnesių lankėsi ligonių kasose, tačiau kokias ligonių kasos vykdo funkcijas žino nevisi. 55,5 proc. respondentų žino, kad ligonių kasos kompensuoja gydymo išlaidas, kiek mažiau žino, kad išduoda Europos sveikatos draudimo korteles, tvarko draudžiamųjų registrą, centralizuotai perka medicinos pagalbos priemones ir vaistus. Informuotumas kaip panaudojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos išlieka žemas. Neaiški gyventojams ir vaistų kainų kompensavimo tvarka. Net 47, 9 proc. apklaustųjų atsakė, kad kompensuojamojo vaisto pasirinkimą lemia gydančio gydytojo nuomonė, taigi, nuogąstavimai, kad gydo vaistininkai nepasitvirtino. Ženkliai pagerėjo informuotumas apie prevencines sveikatos programas. Gyventojai geriausiai žino gimdos kaklelio prevencinę programą (83,3 proc.), krūties vėžio programą (78,2 proc.),  menkai žinoma širdies ir kraujagyslių ligų programa. „Tiek ligonių kasų, tiek gydymo įstaigų specialistai turėtų aktyviau aiškinti pacientams, kad šios programos, skirtos tam tikrai amžiaus grupei yra nemokamos, ir kviesti aktyviau jomis pasinaudoti“ - pabrėžė I. Džiužaitė. 

VLK Strategijos skyriaus vedėjas Kęstutis Miškinis savo pranešime pristatė, kaip šalies gyventojai vertina korupcijos pasireiškimą sveikatos sistemoje. Pasak jo, 60 proc. respondentų atsakė, kad sveikatos apsauga yra labiausiai korumpuota. 66 proc. respondentų atsakė, kad gavo „tik iš dalies“ kokybišką paslaugą, tai įtakoja didelės eilės pas gydytojus, didėjančios priemokos už gydymo paslaugas. Nors Lietuvoje medikų kvalifikacija yra aukšta,  ne visada yra užtikrinama paslaugos kokybė. 47 proc. respondentų atsakė, kad paslaugų kokybė priklauso nuo „atsilyginimo“ medicinos darbuotojui. Mažiausiai gydytojams atsilygino Marijampolės krašto gydymo įstaigose. Taigi Suvalkijos kraštas yra bene mažiausiai „korumpuotas“ Lietuvoje.

Įvertinus gyventojų atsakymus, Ligonių kasos, priešingai nei visa sveikatos sistema, nėra laikomos korumpuota institucija. Korupcijos suvokimo indeksas gana aukštas, žymiai lenkia bendrąjį šalies korupcijos suvokimo indeksą.

Antroje susitikimo dalyje VLK Draudimo plėtros departamento direktorius Gintaras Kacevičius kalbėjo apie giminingų diagnozių grupių (DRG) taikymo ypatumus stacionarinių paslaugų apmokėjimui.

Susitikimo metu vyko diskusijos. Buvo išsakyta nuomonė, kad pacientų informuotumo rezultatai apie profilaktines sveikatos programas, privalomojo sveikatos draudimo lėšų panaudojimą realybėje yra žymiai geresni, nes tyrimo metu buvo apklausiama netikslinė auditorija.

Gydymo įstaigų vadovai taip pat išsakė pasitenkinimą, kad respondentai kaip vieną pagrindinių informavimo šaltinių nurodė gydymo įstaigas, kurios pakankamai gerai informuoja gyventojus apie profilaktines sveikatos programas.

Diskusijose buvo įvertinta aukšta medikų kvalifikacija, tačiau pripažinta, kad ne visada pacientams yra pasiekiama savalaikė gydytojo paslauga.


Tyrimo rezultatų pristatymą galite rasti čia: 

Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą 2009 - 2011 m.

Korupcijos pasireiškimo sveikatos sistemoje vertinimas. Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys 2009 - 2011 m.

Atnaujinta: 2012.05.30