Kauno teritorinės ligonių kasos 2012 m. veiklos apžvalga

Kauno teritorinė ligonių kasa (toliau Kauno TLK) kaip ir kitos teritorinės ligonių kasos kartu su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VLK) aktyviai dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos strateginio plano programos „Sveikatos draudimo sistemos plėtojimas“ įgyvendinime.

Kauno TLK zona apima Kauno ir Marijampolės apskritis.

Veiklos zona

Didžiausias dėmesys skiriamas gyventojų aptarnavimo kokybei užtikrinti, viešųjų paslaugų prieinamumui gerinti. Tuo tikslu buvo naujai įrengtos ir išplėstos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patalpos su erdve laukimo sale, kurioje patogu gyventojams užpildyti reikiamus dokumentus, skelbiama įvairi informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą, prevencines programas, medicinos pagalbą Europos Sąjungos šalyse ir kt.

2012 m. ligonių kasos darbuotojai aptarnavo 73,3 tūkst. gyventojų, 2011 m. – 85,9 tūkst., t.y. 2012 m. besikreipiančiųjų į Kauno teritorinę ligonių kasą lyginant su 2011 m. sumažėjo 15 proc. Tai pavyko pasiekti ligonių kasose įdiegus naują programinę įrangą – pradėjus eksploatuoti Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą darbinėje aplinkoje ir 2012 m. spalio mėn. pradėjus veikti informacinės sistemos SVEIDRA „Reabilitacijos siuntimų apdorojimas“ posistemei (RSAP). Pastarosios dėka asmenims, kuriems skiriama stacionarinė reabilitacija, nereikia atvykti į teritorinę ligonių kasą gauti pažymą, patvirtinančią paslaugų apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. 2012 m. ligonių kasose pradėtas diegti vieno langelio principas, kurio tikslas užtikrinti kokybišką, vienodais principais bei taisyklėmis grindžiamą gyventojų aptarnavimą telefonu, raštu, elektroniniu paštu ir asmeniškai jiems atvykus į VLK/TLK.

2012 m gyventojai, kreipdamiesi į teritorinę ligonių kasą, daug aktyviau pradėjo naudotis elektroniniu paštu. 2011 m. elektroniniu paštu TLK gavo 386 klausimų, 2012 m. – 636, t. y. 61 proc. daugiau nei 2011 m. 2012 m. Kauno teritorinės ligonių kasos interneto svetainėje sukurtas skyrelis „Klausiate – atsakome“, kuris supaprastino klausimų pateikimą TLK elektroniniu paštu. 307 klausimus iš 636 gyventojai pateikė pasinaudodami šiuo skyreliu. Tai sudaro 48 proc. visų elektroniniu paštu pateiktų klausimų. Daugiausia gyventojai teiravosi, kaip ir pernai, dėl privalomojo sveikatos draudimo Lietuvoje bei draudimo ES šalyse.

2012 m. raštu gyventojai pateikė 145 klausimus ar prašymus, 2011 m. – jų buvo 150. Tiek 2012 m., tiek 2011 m didžiausią dalį šių klausimų ar prašymų (virš 50 proc.) sudarė dėl dantų protezavimo paslaugų teikimo.

Pastoviai vykdoma gyventojų pareiškimų ir skundų analizė. Nusiskundimų dėl ligonių kasos veiksmų 2012 m. buvo 0,16 skundo 1000 gyventojų, 2011 m. ir 2010 m. nusiskundimų nebuvo.

 

Gyventojų aptarnavimo laikas 2007 - 2012 m.

Gyventojų aptarnavimo laikas 2007 - 2012 m.

2012 m. Gyventojų aptarnavimo skyriaus darbuotojai per darbo dieną vidutiniškai aptarnavo 291 gyventoją, skirdami jam 4.14 min., laukti paslaugos gyventojui teko 6.24 min. Bendras gyventojo sugaištas laikas, atvykus į Kauno teritorinę ligonių kasą dėl paslaugos, buvo vidutiniškai 10.28 min.

  

Europos sveikatos draudimo kortelių išdavimas 2004 - 2012 m.

Europos sveikatos draudimo kortelių (toliau - ESDK) išduota 36023, - 4.66 proc. daugiau nei 2011 m. Internetu ESDK užsisakė 38 proc. daugiau gyventojų nei 2011 metais.

2012 m. apdraustųjų sveikatos priežiūros užtikrinimui Kauno TLK pasirašė 319 sutarčių (7 proc. daugiau nei 2011 m.) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir prevencinių programų vykdymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis (toliau - ASPĮ), iš jų 145 viešosios ir 174 privačios įstaigos, 67 sutartis su gydymo įstaigomis, teikiančiomis medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, 54 sutartis (22,7 proc. daugiau nei 2011 m.) su ASPĮ, teikiančiomis nemokamas dantų protezavimo paslaugas.

Planuojant sutartines sumas ir siekiant mažinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo netolygumus, apskaičiuotas kompensuojamųjų paslaugų mastas, kuris pristatytas Kauno TLK stebėtojų tarybai. Paslaugų apmokėjimui viešosioms įstaigoms skirta 90,3 proc. (90,5 proc. 2011 m) lėšų, privačioms – 9,7 proc. lėšų.

  

Viešųjų ir privačių ASPĮ sudarytų sutarčių su Kauno TLK dinamika 2005 - 2012 m.

Viešųjų ir privačių ASPĮ sudarytų sutarčių su Kauno TLK dinamika 2005 - 2012 m.

2012 m. prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų, turinčių sutartis su Kauno TLK, prisirašiusiųjų buvo 823534 gyventojai, t.y. 9,6 tūkst. gyventojų mažiau nei 2011 m., iš jų sumažėjo vaikų ir suaugusių iki 49 m -12869 asmenimis, padidėjo asmenų virš 50 amžiaus -3263. Pas šeimos gydytoją prisirašiusieji sudarė 84,3 proc.(2011 m. -81,6 proc.). Suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtys nemažėjo, iki 95 proc. jų buvo suteiktos Kauno TLK veiklos zonos sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose dirba visų sričių kvalifikuoti specialistai.

Toliau ligonių kasai finansuojant prevencines programas 2012 m. apimtys lyginat su 2011 m. augo: storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos informavimo paslauga suteikta 24,2 proc. gyventojų, gimdos kaklelio piktybinių navikų informavimo paslauga suteikta 25,7 proc. moterų, širdies ir kraujagyslių ligų atrankos ir prevencijos programos informavimo paslauga suteikta 23,6 proc. gyventojų, priešinės liaukos vėžio – 30,0 proc. vyrų. Vykdant krūties vėžio prevencinę programą 19,3 proc. moterų atliktos krūties mamogramos, 20 proc. vaikų padengti krūminiai dantys silantinėmis medžiagomis.

Šeimos gydytojai išaiškino 824 ankstyvosios vėžio stadijos piktybinių navikų atvejus.

Optimizuojant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą ir stiprinant pirminės asmens sveikatos priežiūrą efektyviau panaudotos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšos. Daugiausiai dėmesio skirta pirminės asmens sveikatos priežiūrai bei kitoms ambulatorinėms sveikatos priežiūros paslaugoms. Greitosios medicinos pagalbos (toliau GMP) dispečerinės funkcijos Marijampolės apskrityje centralizuotos. Ne iki galo įvykdytas GMP dispečerinių funkcijų centralizavimas Kauno apskrityje, neprisijungė Jonavos r. savivaldybės GMP stotis. Kauno miesto GMP stotyje įdiegta naujovė-kompiuterizuota, medicinos prioritetais pagrįsta, skambučių priėmimo ir valdymo sistema, pirmoji visoje Rytų Europoje. Panaikinus paros stacionaro chirurgijos ir akušerijos–ginekologijos paslaugas Prienų ir Kaišiadorių r. ligoninėse, GMP pervežimų į Kauno miesto gydymo įstaigas padaugėjo iki 1,5 karto.

2012 m. Kauno ir Marijampolės apskričių gyventojams suteikta 2001655 ambulatorinių specializuotų paslaugų (3,7 proc. daugiau nei 2011 m.), priėmimo-skubios pagalbos paslaugų–48741 (5,7 proc. daugiau nei 2011m.). Ženkliai 29,2 proc. padidėjo dienos stacionaro paslaugų, suteikta 124966, bei 15,8 proc. padidėjo stebėjimo paslaugų, kurių suteikta 20410. Pirmą kartą Lietuvoje LSMUL VšĮ Kauno klinikose pradėti teikti nauji iš PSDF biudžeto apmokami pozitronų emisijos tomografijos tyrimai.

Pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų tvarka turėjo įtakos pacientų srautų pokyčiams. Kauno TLK veiklos zonos ASPĮ stacionarizavimo atvejų skaičius sumažėjo 2,2 proc., tuo tarpu LSMUL VšĮ Kauno klinikose padidėjo 4,7 proc.

Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugomis pasinaudojo 18578 apdraustųjų (tame tarpe 2581 vaikai). Vis populiarėjančios ambulatorinės reabilitacijos paslaugos sudarė 32,92 proc. nuo visų reabilitacijos paslaugų.

Kauno ir Marijampolės apskričių 6367 gyventojams (10,6 proc. daugiau nei 2011 m.) suteikta dantų protezavimo paslaugų už 7,62 mln. Lt.

2012 m. Kauno TLK sudarė sutartis su 84 vaistinėmis veiklą vykdžiusiomis 384 veiklos vietose, 10 optikų užtikrindama gyventojų aprūpinimą kompensuojamaisiais vaistais, medicinos pagalbos priemonėmis, kad kiekvienas pacientas galėtų išsirinkti sau tinkamiausią vaistą pagal kainą ir kokybę.

Kauno TLK vis daugiau lėšų skyrė vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui kitų TLK kuruojamų zonų gyventojams. 2012 m. šios išlaidos sudarė 6,5 proc. nuo visų parduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kai 2011 m. -5,8 proc.

Kauno ligonių kasos darbuotojams teko įveikti ne tik struktūrinius, darbo organizavimo pokyčius, bet ir iššūkius įgyvendinant informacinių technologijų plėtrą. 2012 m. buvo pradėtos eksploatuoti 4 naujos informacinės sistemos ar posistemės.

 

Informacinių sistemų plėtra

Informacinių sistemų plėtra

 

Diegiama finansų valdymo ir apskaitos informacinė sistema (FVAIS): pagal starto planą įvykdyti visi funkciniai bandymai ir duomenys įkelti į gamybinę aplinką. Finansinių ataskaitų duomenys pateikti į viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą (VSAKIS).

Informacinėje sistemoje “SVEIDRA” automatizuotai buvo kontroliuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, kiekis ir pateikimo apmokėjimui pagrįstumas. Pateikus apmokėjimui apie paslaugos suteikimą neteisingus duomenis, Kauno TLK darbuotojai kasdien elektroniniu paštu informuodavo gydymo įstaigas. Joms išsiųsta 45750 informacinių bylų.

Įdiegus stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarką pagal DRG sistemą, TLK specialistai konsultavo gydymo įstaigų atstovus ligų, paslaugų kodavimo klausimais. Pastebėta, kad gydymo įstaigose dar daroma daug klaidų, koduojant suteiktas paslaugas. Dėl to turimi statistiniai duomenys informacinėse sistemose nėra tikslūs. Nustačius kodavimo klaidas, siekiama, kad gydymo įstaigos ištaisytų duomenis ir informacinėje sistemoje.

Kontrolės skyriaus specialistai, vertinant paslaugų prieinamumą ir kokybę, apskaitą, atitikimą teisės aktų reikalavimams, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo bei išdavimo teisėtumą, atliko 484 kontrolės procedūras bei nustatė daugiau kaip 0,5 mln. Lt žalą PSDF biudžetui. Patikrinimai buvo atlikti pagal visas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas kontrolės kryptis. Vienas iš svarbių gyventojams patikrinimų, beveik visose ASPĮ buvo atliktas patikrinimas dėl iš pacientų imamų priemokų teisėtumo. Džiugu, kad, atliekant kartotines kontrolės procedūras, vis mažiau nustatoma pažeidimų. Praeitais metais šis rodiklis siekė 57 proc. (2011 m. – 43 proc.), kas parodo, kad daugiau kaip pusėje pakartotinų patikrinimų pažeidimų nustatyta nebuvo.

Įgyvendinant teritorinės ligonių kasos teisę įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš fizinių asmenų lėšas už žalą, padarytą asmens sveikatai, kai asmens gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų bei lėšas dėl neteisėto Europos sveikatos draudimo kortelės panaudojimo, per 2012 m. parengti 466 civiliniai ieškiniai dėl 1.304,0 tūkst. Lt žalos PSDF biudžetui atlyginimo tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso tvarka, 166 pretenzijos draudimo kompanijoms daugiau kaip dėl 792,1 tūkst. Lt žalos PSDF biudžetui atlyginimo, sudarytos 53 sutartys daugiau kaip dėl 204,1 tūkst. Lt žalos atlyginimo dalimis. 

Dėl glaudesnio bendradarbiavimo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, 2012 m. 46,90 proc. padidėjo pareikštų pretenzijų draudimo kompanijoms atvejų skaičius dėl eismo įvykiuose nukentėjusiųjų asmenų gydymo ir PSDF biudžetui apdarytos žalos atlyginimo.

Gyventojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis įvertinimui, jau treti metai vykdomas bendras VLK ir TLK projektas - gyventojų anoniminė apklausa. Apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai gerai ir labai gerai vertina paslaugų teikimo sąlygas, ligonių kasos specialistų kompetenciją bei teikiamų paslaugų kokybę. Įvertinus apklausos metu ligonių kasoje apsilankiusių Kauno ir Marijampolės gyventojų korupcijos suvokimo indeksą, paaiškėjo, kad dauguma respondentų mano, kad korupcija nėra išplitusi Kauno teritorinėje ligonių kasoje ir korupcijos suvokimo indeksas išlieka gana aukštas, iš 10 – ties galimų vertinimo balų: Kaune – 9,2, Marijampolėje - 9,6 (2011 m. atitinkamai 7,52 ir 9,44).

Nors gyventojų apklausos rezultatai geri, ne mažiau svarbus ligonių kasų uždavinys išlieka šalinti korupcijos prielaidas ir ugdyti įstaigos darbuotojų bei visuomenės nepakantumą korupcijai. Jo įgyvendinimui parengta korupcijos prevencijos programa, kasmet patvirtinami korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planai, atliekama jų įgyvendinimo stebėsena. 2012 m. planas įgyvendintas 100 proc. Kasmet vykdomas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas vis kitoje TLK veiklos srityje, organizuojami darbuotojų mokymai korupcijos suvokimo, prevencijos, tarnybinės etikos, teisinio sąmoningumo temomis. 2012 m. buvo organizuotas susitikimas korupcijos prevencijos klausimais su Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos ryšių su visuomene specialiste, kuriame dalyvavo 22 TLK darbuotojai.

Vis didesnis dėmesys skiriamas visuomenės informavimui apie ligonių kasų veiklą, sveikatos draudimo teikiamas galimybes, prevencinių programų naudą, kitais svarbiais sveikatinimo klausimais. Per 2012 m. Kauno TLK interneto svetainėje pateikta 80 naujų informacinių pranešimų bei publikacijų. Ligonių kasa bendradarbiavo su 19 leidinių redakcijomis, kurių tiražas siekia 1,9 mln. vnt., išspausdinta 140 nemokamų straipsnių Kauno ir Marijampolės apskričių regioninėje bei respublikinėje spaudoje. Darbuotojai aktyviai dalyvavo susitikimuose su suinteresuotomis šalimis, organizuodama bendrus renginius su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, visuomenės sveikatos biurais, pacientų organizacijomis. Pasitelkus naujas platinimo formas, - t.y. dalyvaujant susitikimuose, parodose, konferencijose, ligonių kasa išplatino virš 32,5 tūkst. lankstukų apie prevencines sveikatos programas, pacientų teises ir pareigas bei kitomis temomis.

Skleisti aktualią informaciją buvo pasitelktos naujos informavimo priemonės, t.y. per kitų organizacijų interneto svetaines, įkeliant į jas Kauno TLK internetinį adresą bei perduodant informacinius pranešimus kitoms organizacijoms el. paštu.

Siekiant racionaliai naudoti valstybės lėšas, 2012 m. Kauno TLK įvykdytas II restruktūrizavimo etapas, optimizuojant etatinę struktūrą bei suvienodinant teritorinių ligonių kasų funkcijas.

Vieną iš Kauno TLK problemų galima įvardyti padidėjusią darbuotojų kaitą. Jeigu 2009 metais iš darbo išėjo 4 darbuotojai, naujų priimta – 3, tai 2011 metais ligonių kasą paliko 8 darbuotojai, naujų darbuotojų įdarbinta -10, 2012 m. atitinkamai paliko įstaigą 9, priimta 11 asmenų. Įdiegtos ir diegiamos naujos informacinės technologijos padidino darbų apimtis ir pareikalavo aukštesnės darbuotojų kvalifikacijos. Tačiau motyvuoti darbuotojus didinant darbo užmokestį ar kitais būdais, galimybės labai ribotos, todėl vis labiau didėja darbuotojų kaita.

Įstaigoje nuo 2007 m. sėkmingai funkcionuoja kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001 standarto reikalavimus ir 2012 m. įvykęs antrasis resertifikacinis auditas patvirtino, kad veikla vykdoma vadovaujantis tarptautiniais standartais. VLK priėmus sprendimą plėtoti visuotinės kokybės valdymo sistemą, buvo numatyta optimizuoti, naudojant naujas informacines technologijas (IT), visos organizacijos (VLK ir TLK) veiklos ir valdymo procesus, sukurti ir įdiegti veiklos tęstinumo bei rizikos valdymo sistemą, sertifikuoti IT saugos valdymo dalį pagal ISO 27001 standarto reikalavimus ir įdiegti IT paslaugų valdymo sistemą pagal ISO 20000 standarto reikalavimus. 2012 m. spalio 8 d. VLK ir visos teritorinės ligonių kasos buvo sertifikuotos pagal du naujus standartus: ISO 27001:2006 ir ISO 20000:2011.

 

Atnaujinta: 2013.04.16

Atnaujinta: 2018.07.27