Kauno teritorinės ligonių kasos korupcijos prevencijos programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno teritorinės ligonių kasos korupcijos prevencijos programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti nuolatinį, veiksmingą ir nuoseklų korupcijos prevencijos ir kontrolės priemonių planavimą ir įgyvendinimą, šalinant korupcijos Kauno teritorinėje ligonių kasoje (toliau –Kauno TLK) bei neteisėto ar nepagrįsto Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų naudojimo prielaidas, ugdant  TLK darbuotojų bei visuomenės nepakantumą korupcijai.

2. Programa parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355; 2009, Nr. 60-2346) patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa (toliau – Nacionalinė programa), Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 57-2297), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2973), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1484 „Dėl Informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 93-3998), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 „Dėl Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4339), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-975), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 607 „Dėl Padalinių ir asmenų, valstybės ir savivaldybių įstaigose vykdančių korupcijos prevenciją ir kontrolę, veiklos ir bendradarbiavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3015), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-942 „Dėl Korupcijos prevencijos sveikatos sistemoje programos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr.139-6143), Lietuvos Respublikos Baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 164 „Dėl Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4622), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1K-153 “Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos korupcijos prevencijos programos patvirtinimo”.

3. Programoje vartojamos sąvokos:

3.1. Korupcija – bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis jam suteiktų įgaliojimų ar nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip kenkiant asmenų ir valstybės interesams;

3.2. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai – korupcinio pobūdžio nusikalstama veika ir jai tapatūs pagal pobūdį, tačiau mažiau pavojingi teisės pažeidimai, už kuriuos numatyta administracinė, drausminė ar kitokia teisinė atsakomybė.

3.3. Korupcinio pobūdžio nusikalstama veika – kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas ir kita nusikalstama veika, jeigu ji padaryta siekiant sau ar kitiems asmenims naudos viešojo administravimo arba viešųjų paslaugų sektoriuje: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas,

pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą, kita nusikalstama veika, kai jos padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo, taip pat – nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

4. Programa įgyvendinama pagal Programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau Priemonių planas).

 

II. KORUPCIJOS BŪKLĖS ANALIZĖ

5. Nacionalinėje programoje korupcijos situacija Lietuvoje vertinama kaip pavojingas socialinis reiškinys, kurio paplitimą rodo nusikalstamos veikos – kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo – statistika. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006–2007 m. buvo užregistruota 140 kyšininkavimo ir 709 piktnaudžiavimo atvejai (2004–2005 m. buvo užregistruota 117 kyšininkavimo ir 697 piktnaudžiavimo atvejai). Teigiama, kad šie statistiniai duomenys rodo ne tiek teisėsaugos institucijų kovos su korupcija veiksmingumo stoką, kiek nepakankamą viešojo sektoriaus bendradarbiavimo su teisėsauga teisinį reguliavimą ir paties viešojo sektoriaus disfunkciją.

6. Įvairių organizacijų atliekami korupcijos tyrimai rodo, kad kyšininkavimas išlieka opi Lietuvos visuomenės problema. Dažniausiai žiniasklaidoje minimi du tarptautinės organizacijos „Transparency International“ atliekami tyrimai – korupcijos suvokimo indekso1 (toliau – KSI) ir Pasaulinio korupcijos barometro2 tyrimai; be to, viešoji įstaiga „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) sudaro Lietuvos korupcijos žemėlapį.

7. Lietuvos KSI padidėjo nuo 3,9 balo 1999 m. iki 4,9 balo 2009 metais. Pagal šiuos balus 2009 m. Lietuva užėmė 52 vietą iš 180 šalių ir 23 vietą iš 28 Europos šalių. Tai geriausias įvertinimas per 10 metų, tad, TILS požiūriu, „galima atsargiai teigti, kad Lietuvos antikorupcinė situacija kiek pagerėjo. 2009 m. pirmąjį pusmetį valdžios įgyvendintos priemonės, kuriomis siekiama viešumo ir skaidrumo, pvz., viešųjų pirkimų skaidrinimo iniciatyvos ir Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų viešinimas, vertintinos teigiamai. Tačiau džiaugtis esminiais pokyčiais kol kas per anksti, nes Lietuvos KSI iš esmės grįžo į 2007 metų lygį ir neperkopė 5,0 balų. Apie teigiamas tendencijas bus galima kalbėti, kai Lietuva rodys nuolatinę pažangą antikorupcijos srityje“.

8. Pasaulinio korupcijos barometro rezultatai parodė, kad 2009 m. beveik trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažino davę kyšį (arba jų šeimos nariai buvo davę kyšį) per paskutinius dvylika mėnesių. Tai didžiausias rodiklis tarp ES šalių, kuriose buvo atliekamas šis tyrimas, ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje.

9. Dar vienas svarbus tyrimas – kasmet TILS sudaromas Lietuvos korupcijos žemėlapis. Šeštąjį kartą sudaryto 2008 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, 2008 m., kaip ir 2002-aisiais, absoliuti dauguma gyventojų manė, kad kyšis padėtų išspręsti problemas. Tam pritarė ir per 50 proc. įmonių vadovų. Vis dėlto teigiančiųjų, kad kyšį duoda nors kartą per metus, mažėja. 2005 m. tokių verslininkų buvo 20 proc., 2007 m. – 17 proc., o 2008 m. – jau tik 12 procentų.

10. Nuo 2010 m. vykdant teritorinių ligonių kasų lankytojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimus, buvo vertinami paslaugų kokybės bei korupcijos suvokimo indeksai. Bendrieji visose teritorinėse ligonių kasose (toliau –TLK) respondentų paslaugų kokybės suvokimo rodikliai yra aukšti. Kauno TLK paslaugų kokybės suvokimo indeksai ir patirties indeksai, lyginant su bendraisiais, taip pat rodo, kad teikiamų paslaugų kokybė aukšta. Paslaugų teikimo sąlygos bei specialistų darbas Kauno TLK taip pat vertinami aukštais balais.

Dauguma respondentų neturėjo nuomonės apie korupcijos išplitimą ligonių kasose arba manė, kad korupcija ligonių kasose nėra išplitusi, bet vertinant atsakymus Kauno TLK 2011 m. padaugėjo respondentų išreiškiančių nuomonę apie korupcijos suvokimą. 2011 m visose šalies TLK respondentų korupcijos suvokimo indeksas buvo 8,98; kiek mažesnis Kaune -7,52; o Marijampolėje didesnis už vidutinį-9,44.

11. Apibendrinant Lietuvos padėtį korupcijos požiūriu, galima būtų teigti, kad įgyvendinamos kompleksinės kovos su korupcija priemonės dar nerodo esminės pažangos šioje srityje, tačiau yra ženklų, rodančių galimą korupcijos mažėjimo tendenciją.

 

1. POLITINIAI IR TEISINIAI VEIKSNIAI

12. Nacionalinėje programoje aptariami politiniai ir teisiniai veiksmai, kurių imasi Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, ministerijos ir joms pavaldžios institucijos korupcijos prevencijai ir kontrolei užtikrinti tarptautiniu ir nacionaliniu mastu. Pabrėžiama, kad teisinė ir institucinė sistema sudaro korupcijos kontrolės prielaidas, o veiklos prioritetas, svarbiausi veiksmai yra šie – „užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, tobulinti viešųjų pirkimų praktiką, sugriežtinti bausmes korumpuotiems pareigūnams ir sustiprinti finansinių nusikaltimų prevenciją“.

13. Korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcijos yra aiškiai reglamentuotos ir įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą:  korupcijos prevenciją valstybės, savivaldybių įstaigose ir nevalstybinėse įstaigose atsako vadovas; valstybės ar savivaldybių įstaigose steigiami padaliniai ar skiriami asmenys, kuriems pavedama korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcija; Lietuvos Respublikos Seime įsteigta nuolatinė Seimo Antikorupcijos komisija; Specialiųjų tyrimų tarnybos teisinis statusas sudaro prielaidas ne tik atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, rengti ir įgyvendinti korupcijos prevencijos priemones, bet ir savarankiškai, lanksčiai bei operatyviai reaguoti į valstybėje vykstančius teisėkūros ir įvairių sričių reguliavimo pokyčius.

14. Nacionalinė programa buvo kuriama dalyvaujant visoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, savanoriškai galėjo dalyvauti ir nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, fiziniai asmenys. Valstybės ir savivaldybių įstaigose galėjo būti steigiami korupcijos prevenciją ir kontrolę vykdantys administracijos padaliniai arba paskiriami asmenys, kuriems pavedama atlikti šią funkciją, tačiau tai padaryta ne visur.

15. Nacionalinėje programoje pripažįstama, kad „valstybės valdymas vis dar yra pernelyg biurokratiškas, pasižymi pertekliniais draudimais, ribojimais, įvairių pažymų, leidimų, papildomų dokumentų reikalavimu, procedūrų vilkinimu“, tai reiškia, kad nepakanka įgyvendinamų politinių ir teisinių priemonių.

 

2. EKONOMINIAI VEIKSNIAI

16. Nors korupcijos poveikį ekonomikai sunku tiksliai nustatyti, tyrimai rodo, kad didžiausios neigiamos įtakos korupcija turi verslo aplinkai ir investicijoms bei sudaro prielaidas šešėlinės ekonomikos plėtrai, monopoliniams dariniams atsirasti, mažina pasitikėjimą valstybės institucijomis. Nacionalinėje programoje pateikiami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys rodo, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje gali sudaryti apie 14,5 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP), tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimų duomenimis – apie 20 proc. BVP. Dalis šešėlinės ekonomikos apyvartos lėšų gali būti panaudojama darant korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.

17. Nacionalinėje programoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad sunku pašalinti korupcijos prielaidas viešajame sektoriuje „esant dideliam darbo užmokesčio, iššūkių ir naujų profesinių galimybių suteikimo atotrūkiui tarp ES institucijų ir Lietuvos Respublikos privataus bei valstybinio sektorių, sunku išlaikyti aukštos kvalifikacijos personalą ir rasti naujų specialistų. Santykinai maži valstybės tarnautojų atlyginimai, netobula motyvacinė karjeros sistema viešajame sektoriuje, asmenų protegavimas ir skaidrumo priimant sprendimus stoka trukdo pašalinti korupcijos prielaidas viešajame sektoriuje“. Pažymima, kad korupcija gali turėti neigiamos įtakos įsisavinant ES paramos lėšas, o viešieji pirkimai vertinami kaip viena iš didelės korupcijos rizikos pasireiškimo sričių.

18. Tyrimai rodo, kad labiausiai dėl korupcijos pažeidžiamos šios viešojo sektoriaus sritys: teritorijų planavimo ir leidimų (licencijų) išdavimo (statybai ir rekonstrukcijai; žemės paskirties keitimui ir pan.) bei dokumentų derinimo procesai, sveikatos apsauga. Manoma, kad korupcijos prevencija privačiame sektoriuje padėtų stiprinti ekonomiką ir vidaus rinką. Be to, tyrimai rodo, kad korupcija investuotojų suvokiama kaip bene svarbiausias tiesioginių investicijų trukdis.

 

3. SOCIALINIAI IR KULTŪRINIAI VEIKSNIAI

19. Nacionalinėje programoje pateikiami duomenys rodo, kad Lietuvos visuomenė toleruoja korupciją ir nelinkusi aktyviai dalyvauti antikorupcinėje veikloje. Tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2008“6 duomenimis, dalis įmonių vadovų (28 proc.), tarnautojų (27 proc. ) ir gyventojų (13 proc.) mano, kad per pastaruosius 5 metus korupcijos mastas nepakito; 25 proc. įmonių vadovų, 26 proc. tarnautojų ir 54 proc. gyventojų mano, kad ji labai išaugo. Tyrimo duomenimis, beveik pusė Lietuvos gyventojų (43 proc.) ir ketvirtadalis įmonių vadovų (24 proc.) nurodė 2003–2008 m. nors kartą davę kyšį.

Be to, remiantis tyrimo duomenimis apie išreikštą norą dalyvauti antikorupcinėje veikloje, Nacionalinėje programoje apibendrinama, kad „dauguma Lietuvos gyventojų, net ir būdami nepatenkinti valstybės vykdoma politika ir priimamais sprendimais, nemano, kad galėtų ką nors pakeisti, ir nesirengia imtis aktyvios visuomeninės veiklos“. Nacionalinėje programoje pažymima, kad Lietuvos gyventojai linkę toleruoti korupciją kaip problemų sprendimo būdą, tačiau nepasitiki valstybe ir jos institucijomis, o „menka informacijos, skatinančios priešintis korupcijai, sklaida, viešojo administravimo neefektyvumas lemia visuomenės narių pakantumą korupcijai“.

TILS teigimu, „nors pranešėjus teigiamai vertina daugiau nei 85 procentai Lietuvos gyventojų, tik kas penktas drįstų pranešti apie tai pats, o iš tikrųjų apie galimai neteisėtą veiklą praneša vos keli procentai“. Tame pačiame pranešime teigiama, kad, TILS duomenimis, Lietuvoje veikia per 50 karštųjų linijų, kuriomis per metus sulaukiama keliasdešimt tūkstančių pranešimų apie galimai neteisėtą veiklą. 2008 m. 48 proc. Specialiųjų tyrimų tarnybos bylų buvo pradėtos remiantis gyventojų pranešimais.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama didesnio visuomenės nepakantumo nusikalstamai veikai ir skatindama antikorupcines iniciatyvas, 2010 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl atlyginimo už vertingą informaciją apie nusikaltimus, kuriais padaryta turtinė žala valstybei“ (Žin., 2003, Nr. 9-298; 2010, Nr. 12-567) įtvirtino nuostatą, kad „asmenims, suteikusiems teisėsaugos institucijoms vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas ekonomikai, verslo tvarkai ir (ar) finansų sistemai, korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (toliau – vertinga informacija), gali būti atlyginama vienkartine pinigine išmoka.“ Manoma, kad šiuo teisės aktu sudaromos aktyvaus visuomenės nepakantumo korupcijai prielaidos, tačiau taip pat pažymima, kad būtina numatyti pranešėjų apie korupciją apsaugos priemones.

21. Valstybės institucijų pastangomis sukuriant vis daugiau teisinių prielaidų, kad jų darbuotojai ir gyventojai galėtų aktyviai dalyvauti antikorupcinėje veikloje, sparčiau turėtų plisti ir nepakantumas korupcijai.

 

4. TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

22. Nacionalinėje programoje pažymima, kad informacinių technologijų plėtojimas valstybės ir savivaldybių įstaigose siejamas su viešumu ir spartesne informacijos (taip pat ir antikorupcinės) sklaida. Teigiama, kad elektroninė valdžia ir elektroninės paslaugos Lietuvoje yra nepakankamai išplėtotos. Tai parodė ir Jungtinių Amerikos Valstijų Brauno universiteto atliktas tyrimas: 2007 m. Lietuva pagal elektroninio valdymo kokybę iš 198 šalių pasaulyje užėmė tik 114 vietą, o 2006 m. buvo 83 vietoje.

23. Vis dėlto nuo 2009 m. Lietuvos valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti naujas informacinių technologijų plėtros iniciatyvas, ypač tokias, kurios didina veiklos skaidrumą, skatina visuomenę dalyvauti įvairiuose valdymo procesuose. Pvz., pradėjus viešai skelbti teisės aktų projektus Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų posistemėje, užtikrinamas didesnis skaidrumas ir visuomenės bei suinteresuotųjų asmenų dalyvavimas teisėkūros procese; viešųjų pirkimų perkėlimas į internetą – dar vienas pavyzdys, kai technologinėmis priemonėmis sukuriamos korupcijos prevencijos prielaidos.

24. Kauno TLK plačiai naudoja informacinių technologijų priemones viešindama savo veiklą. Interneto svetainėje skelbiami teisės aktai reglamentuojantys Sutarčių sudarymo su ASPĮ tvarką, informacija apie sutarčių sudarymo eigą, metinius veiklos planus, korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo planus, ataskaitas bei kita. Vykdant savo veiklą vis plačiau taiko pirkimus per Centrinę pirkimų organizaciją. Atlikus teritorinių ligonių kasų lankytojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimą bei analizuojant ir lyginant Kauno TLK ir kitų TLK respondentų nuomones, paaiškėjo, kad svarbiausios ir aktualiausios tiek Kauno, tiek kitų TLK lankytojams yra šios paslaugos: Europos sveikatos draudimo kortelių ir kitų Europos pavyzdinių formų, būtinų Europos tarybos reglamentams taikyti išdavimas, e. paslaugos internete, privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimo ir pažymos apie draustumą išdavimas, pažymų dėl reabilitacijos ar sanatorinio gydymo išdavimas. Kauno TLK veikloje didėja elektroninių paslaugų teikimas. Kasmet didėja besikreipiančių internetu skaičius, pvz.: elektroninių prašymų, paklausimų skaičius 2010 m. buvo 386 atv.; 2011 m. -419 atv.; užpildytų elektroninių prašymų išduoti ESDK skaičius 2010 m. buvo 3587 atv. ; 2011 m. – 4598 atv.

 

III. KORUPCIJOS BŪKLĖS SVEIKATOS SISTEMOJE ANALIZĖ IR VEIKSNIAI

25. Analizuojant korupcijos būklę sveikatos sistemoje, visų pirma nagrinėtini ekonominiai korupcijos aspektai ir ekonominės korupcijos prielaidos. Pažymėtina, kad sveikatos priežiūros išlaidos kasmet didėja: Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 6,6 proc. BVP. Palyginti su 2007 m., jų lyginamoji dalis padidėjo 0,4 procentinio punkto (valdžios sektoriaus išlaidų lyginamoji dalis išaugo 0,3, o privačiojo – 0,1 procentinio punkto). Statistikos departamentas praneša, kad 2008 m. bendrosios sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 7 351,1 mln. litų. Palyginti su 2007 m., jos išaugo 20 proc., o su 2006 m. – 43 procentais. 2007 m. ir 2008 m. dauguma sveikatos priežiūros išlaidų – net 73 proc.– buvo apmokamos valdžios sektoriaus lėšomis, 27 proc. teko privačiam sektoriui. Iš viso vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2008 m. buvo išleista vidutiniškai 2,2 tūkst. litų (2007 m. – 1,8 tūkst. litų).

Didžiausią sveikatos sistemai tenkančių lėšų dalį sudaro PSDF lėšos. Ši sveikatos sistemos lėšų dalis nuo 2001 m. iki 2010 m. kasmet augo: 2001 m. PSDF biudžetas siekė 1 885, 0 mlrd. litų, o 2006 m. – jau 2 885, 2 mlrd. litų, 2007 m. – 3 640,4 mlrd. litų, 2008 m. – 4 386,8 mlrd. litų, 2009 m. – 4 388, 4 mlrd. litų. 2010 m. planuota, kad PSDF biudžetas sudarys 4 005,1 mlrd. litų. Tačiau šių lėšų, skiriamų už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones, poreikis taip pat didėja.

Pažymėtina, kad kasmet auga ne tik PSDF biudžeto, bet ir privačios gyventojų (namų ūkių) išlaidos sveikatos priežiūrai. Statistikos departamento duomenimis, vidutinės vartojimo išlaidos, tenkančios sveikatos priežiūrai, vienam namų ūkio nariui per mėnesį 2004 m. sudarė 26,8 Lt, 2006 m. – 32,7 Lt, o 2008 m. – 39, 1 lito9. Be to, sveikatos sektoriuje cirkuliuoja ir kitos, neteisėtų mokėjimų („atsidėkojimo už paslaugas“) lėšos, dėl kurių namų ūkiai patiria dideles, sunkiai įvertinamas išlaidas.

Nors korupcijos poveikį PSDF biudžetui ir namų ūkių išlaidoms sunku įvertinti pinigais, vis dėlto manoma, kad ir biudžetas, ir namų ūkiai patiria didelius nuostolius asmens sveikatos priežiūros įstaigoms neteisėtai, netinkamai ir neracionaliai naudojant PSDF biudžeto lėšas, nepagrįstai skiriant diagnostines ar gydymo procedūras ir kompensuojamuosius vaistus, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto lėšų, skirstant PSDF biudžeto lėšas ir kontroliuojant jų panaudojimą gydymo įstaigose, namų ūkiams mokant neteisėtą atlygį už paslaugas ir pan. Didelį neteisėtų PSDF biudžeto lėšų naudojimo mastą patvirtina ir nuolat TLK atliekamų kontrolės procedūrų rezultatai. 2008 m. kontrolės procedūrų metu nustatytos žalos PSDF biudžetui dydis siekė beveik 2,1 mln. Lt, o 2009 m. – 2,6 mln. litų. Daugiausia žalos buvo padaryta dėl neteisėtos asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, kiek mažiau – dėl vaistinių veiklos. Galima daryti prielaidą, kad dėl palyginti nedidelės kontrolės procedūrų apimties ir sudėtingų pažeidimų nustatymo aplinkybių, tikrinimų metu nustatoma tik maža visos PSDF biudžetui padaromos žalos dalis. Tai patvirtino 2008 m. TLK atlikto kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose bei išdavimo vaistinėse vertinimo, taikant rizikos įvertinimo metodą, rezultatai. Rizikos įvertinimo metodas leidžia nedidelės imties, sudarytos atsitiktinės atrankos būdu, pagrindu gautus vertinimo rezultatus ekstrapoliuoti visai populiacijai. TLK atliktas vertinimas parodė, kad 2007 m. žala PSDF biudžetui dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigose nustatytų neatitikčių išrašant kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones galėjo sudaryti apie 33,9 mln. Lt, o dėl netinkamo jų išdavimo vaistinėse – per 7,2 mln. litų.

26. Nagrinėjant korupcijos prielaidas sveikatos sistemoje, dažnai jos siejamos tik su viešuoju sektoriumi, pirmiausia – su neaiškumais skirstant PSDF biudžetą, viešaisiais prekių ir paslaugų pirkimais, centralizuotais galūnių, sąnarių protezų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių viešaisiais pirkimais. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ir visuomenė viešuosius pirkimus, kuriems naudojamos valstybės biudžeto lėšos, vertina kaip neskaidrius: Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimo duomenimis, viešieji pirkimai sveikatos apsaugos srityje yra vieni korumpuočiausių – 42 proc. viešųjų pirkimų atliekami neskaidriai. Tačiau nėra įvertinta, kokį poveikį korupcijos mastui sveikatos sistemoje daro paslaugų ir prekių tiekėjų veiksmai, t. y. dažniau aptariamas tik kyšio ėmimas ir kyšio reikalavimas, retai – kyšio davimas.

27. Remiantis 2009 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikta korupcijos rizikos VLK analize, išskiriamos šios, ne tik su korupcija sveikatos sistemoje, bet ir su tiekėjų karteliniais ar kitokiais susitarimais susijusios sritys: vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių įrašymas į kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus ir kainynus bei jų protegavimas skiriant pacientui, centralizuoti galūnių, sąnarių protezų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių viešieji pirkimai. Kita vertus, nėra išsamių duomenų ar įvertinimo, kokį poveikį korupcijai sveikatos sistemoje daro privatūs paslaugų teikėjai, prekių ir priemonių tiekėjai. Todėl, įgyvendinant korupcijos prielaidų šalinimo priemones, svarbu įvertinti ne tik institucijų, bet ir paslaugų teikėjų bei prekių tiekėjų veiksmus.

28. Apžvelgiant korupcijos prevencijos teisinius ir institucinius veiksnius, pažymėtina, kad visos sveikatos sistemos institucijos vadovaujasi teisės aktais ir kitais dokumentais, reglamentuojančiais šią sritį: Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM), vykdanti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas sveikatos priežiūros srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką sveikatos priežiūros srityje, bei jos reguliavimo sferai priklausančios institucijos atlieka teisės aktuose numatytus veiksmus korupcijai pažaboti. Atrodo, kad ir teisinė, ir institucinė sistema sudaro korupcijos šalinimo prielaidas: institucijose už korupcijos prevenciją tiesiogiai atsako vadovas, veikia korupcijos prevencijos padaliniai, komisijos, skiriami atsakingieji asmenys, tačiau vis dėlto nepakankamai įgyvendinama kontrolė ir korupcijos prevencijos priemonės, trūksta institucijų bendradarbiavimo. Taip pat galima konstatuoti, kad nepakanka ir teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią verslo dalyvavimui korupcinėje veikloje.

29. 2005 m. SAM tapus tarptautinio Europos kovos su sukčiavimu ir korupcija sveikatos apsaugoje tinklo (EHFCN) nuolatine nare, SAM buvo įsteigtas padalinys, kurio pagrindinis uždavinys – vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę sveikatos sistemoje. VLK, siekdama sudaryti teisines prielaidas korupcijos rizikai mažinti, nuo 2006 m. reglamentuoja ir planuoja korupcijos prevencijos veiklą, nuolat bendradarbiauja su kitomis institucijomis – pirmiausia su SAM kovos su korupcija padaliniu ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kauno TLK korupcijos prevencijos programa pirmą kartą patvirtinta ir vykdoma 2009 m. Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko korupcijos rizikos VLK analizę10 ir pateikė rekomendacijas, kaip mažinti korupcijos pasireiškimo galimybes. VLK veikia Korupcijos prevencijos kontrolės ir koordinavimo komisija.

30. Įvairiuose tyrimuose atskleidžiami ne tik ekonominiai, politiniai ir instituciniai veiksniai, bet ir socialiniai bei kultūriniai veiksniai, turintys įtakos korupcijai sveikatos sistemoje. Tyrimai rodo, kad korupcija gydymo įstaigose yra sena ir išplitusi problema. Tyrimų duomenimis, labiausiai dėl korupcijos yra pažeidžiamos didžiausios ligoninės, miestų ir rajonų ligoninės bei

poliklinikos. Kita vertus, dėl įvairių antikorupcinės veiklos priemonių, kyšio davimo prievartavimo indeksas beveik visoje šalyje mažėja, bet kyšio davimo indeksas mažėja ne visur.

2009 m. VLK atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvos visuomenė toleruoja korupciją sveikatos sistemoje. Šio tyrimo duomenimis, per paskutiniuosius 12 mėnesių 49,7 proc. respondentų teigė patys atsilyginę arba jų šeimos nariai asmeniškai atsilygino už sveikatos priežiūros paslaugas. Skirtingai nei kitose srityse, sveikatos sistemoje atsilyginimo už paslaugas gyventojai dažnai nė nepriskiria korupcijai. Apklausos duomenys rodo, kad, nepaisant nuostolių, kuriuos namų ūkiai patiria dėl neteisėtų mokėjimų, dauguma gyventojų (56,1 proc.) nesutiktų jų įteisinti (sutiktų tik 19,3 proc., dar 24,6 proc. gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturi).

Neretai namų ūkių lėšos išleidžiamos ir toms paslaugoms bei priemonėms, už kurias turėtų arba galėtų būti mokama PSDF biudžeto lėšomis, jei pacientai būtų tinkamai informuojami apie tai gydymo įstaigose. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai ligonių kasos išieško PSDF biudžetui padarytą žalą, pagal gyventojų pranešimus nustačiusi, kad už paslaugas mokėta du kartus: vieną kartą – paciento lėšomis ir pakartotinai – PSDF biudžeto lėšomis.

31. Visuomenė nelinkusi dalyvauti antikorupcinėje veikloje ir pranešti apie korupcijos atvejus. Nuo 2004 m. sveikatos sistemoje daugėja galimybių pranešti apie korupciją atitinkamoms institucijoms. 2009 m. VLK interneto svetainėje buvo paskelbtas elektroninio pašto adresas pasitikiu@vlk.lt , kuriuo asmenys gali pranešti apie korupcijos apraiškas ligonių kasose. Kauno TLK interneto svetainėje skelbiama, kad pastebėjus korupcinio pobūdžio veiką Kauno TLK galima pateikti pranešimus:

 telefonu 8 (37) 322005;

 raštu, pateikiant pranešimą adresu Aukštaičių g. 10, LT-44147 Kaunas;

 elektroniniu paštu katlk@vlk.lt.

32. Analizuojant socialinius ir kultūrinius veiksnius, atkreiptinas dėmesys, kad ir institucijų darbuotojams, ir gyventojams trūksta informacijos apie PSDF biudžeto lėšomis finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, nepakanka socialinės reklamos, ypač skatinančios keisti įsisenėjusią tradiciją reikalauti papildomai atsilyginti už suteiktas sveikatos paslaugas. Tokioms nuostatoms pakeisti ir nepakantumui korupcijai ugdyti turi būti įgyvendinamos ilgalaikės kompleksinės priemonės.

33. Būtina paminėti ir technologinius veiksnius, kurie daro poveikį antikorupcinės informacijos sklaidai, operatyvumui ir korupcijos prevencijai:

33.1. informacinių technologijų, skirtų gyventojams, panaudojimas ir plėtra. Šiuo metu menkai išplėtotos ir menkai naudojamos elektroninės paslaugos internete (registracija pas gydytojus, užsirašymas į eilę paslaugai gauti, galimybė susipažinti su ligos istorija, suteiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų kaina, išrašytais kompensuojamaisiais vaistais ir kt.). Geresnis informacinių technologijų prieinamumas padidintų įstaigų veiklos skaidrumą ir gyventojų informuotumą, padėtų jiems geriau suprasti privalomojo sveikatos draudimo sistemą, sužinoti paslaugų kainas;

33.2. informacinių technologijų, skirtų įstaigoms, pirmiausia – gydymo įstaigoms ir vaistinėms, panaudojimas ir plėtra: šiuo metu menkai išplėtota elektroninė prieiga prie paciento duomenų, kuriuos kaupia skirtingos institucijos, ir elektroninė komunikacija tarp institucijų (elektroninis receptas, keitimasis įvairiais duomenimis);

33.3. naujų diagnostikos ir gydymo technologijų atsiradimas ir diegimas, specialistų rengimas, naujos patirties sklaida reikalauja daugiau finansinių išteklių, bet kartu ir daugiau institucijų bendradarbiavimo bei skaidrumo.

34. Korupcija pirmiausia siejama su žmoniškuoju veiksniu, todėl nepakanka sukurti teisines ir institucines korupcijos prevencijos prielaidas. Bene didžiausias darbo baras yra visuomenės ir sveikatos sistemos darbuotojų švietimas, informavimas, nepakantumo korupcijai atmosferos kūrimas, aktyvios antikorupcinės veiklos skatinimas. Tokį kelią pasirinko daugelis valstybių: ten, kur korupcijos suvokimo indeksas yra aukštas, pati visuomenė yra nepakanti korupcijos raiškai įvairiose srityse, taip pat ir sveikatos sistemoje.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojams nepakanka informacijos apie nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas (jų išlaidos padengiamos iš PSDF biudžeto) ir mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, pacientų teises ir galimybes. Šią spragą turėtų užpildyti visos sveikatos sistemos institucijos; be to, būtina užtikrinti, kad gyventojų informavime dalyvautų ne tik viešieji, bet ir privatūs paslaugų teikėjai ir prekių tiekėjai.

 

IV. KORUPCIJOS PREVENCIJOS POŽIŪRIU REIKŠMINGOS KAUNO TLK VEIKLOS SRITYS

35. Identifikavus sritis, kuriose korupcijos pasireiškimo tikimybė yra didžiausia, ir išsiaiškinus, kokie veiksniai turi didžiausios įtakos korupcijos prielaidoms atsirasti, galima numatyti veiksmingas korupcijos prevencijos priemones.

36. Korupcijos prevencijos veiklos požiūriu reikšmingos Kauno TLK veiklos sritys:

36.1. PSDF biudžeto lėšų dalies, skirtos Kauno TLK, skirstymas;

36.2. priežiūros ir kontrolės procedūrų vykdymas;

36.3. pacientų eilės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;

36.4. prekių ir paslaugų viešieji pirkimai;

36.5. administracinių teisės pažeidimų nustatymas, protokolų surašymas, baudų skyrimas;

36.6. žalos PSDF biudžetui dydžio nustatymas ir išieškojimas TLK kompetencijos ribose;

36.7. konkursų dėl priėmimo į valstybės tarnybą organizavimas, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, nustatymas, panaikinimas ar pakeitimas;

36.8. visuomenės informavimas apie sveikatos priežiūrą, mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, pacientų teises ir galimybes (jei šios informacijos stinga).

 

V. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

37. Programos tikslas – galimų korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas, siekiant, kad PSDF biudžeto lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį ir racionaliai, kad šiomis lėšomis būtų kompensuojamos kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, kad būtų užtikrinamos pacientų teisės ir laisvės, kad visuomenės informavimo ir kitomis priemonėmis būtų didinama antikorupcinio švietimo sklaida visuomenėje ir tarp ligonių kasų darbuotojų bei atgrasinama nuo galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.

38. I uždavinys. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimas – tinkamo ir veiksmingo korupcijos prevencijos Kauno TLK mechanizmo sukūrimas, įgyvendinimas, priežiūra ir kontrolė.

Įgyvendinant šį uždavinį numatoma:

38.1. parengti ir prireikus tikslinti kovos su korupcija programą;

38.2.  įvertinti korupcijos pasireiškimo tikimybę VLK parinktose ir nurodytose veikos srityse

38.3. teikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas įstaigoje;

38.4. teikti informaciją Valstybės tarnautojų ir Juridinių asmenų registrams;

38.5. teikti privačių interesų deklaracijas ir užtikrinti darbuotojų nušalinimo nuo veiksmų, galinčių sukelti interesų konfliktą;

38.6. šviesti ir informuoti visuomenę ir įstaigos darbuotojus: didinti antikorupcinio švietimo sklaidą pasitelkiant visuomenės informavimo ir kitas priemones; supažindinti Lietuvos gyventojus ir įstaigos darbuotojus su korupcijos keliamu pavojumi, skatinti juos nesitaikstyti su korupcija, aktyviai su ja kovoti;

38.7. analizuoti ir viešinti nustatytus korupcijos atvejus – užtikrinti greitą ir išsamų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, garantuojant pažeidėjo atsakomybės neišvengiamumą.

39. II uždavinys. Kauno TLK veiklos koregavimas, siekiant tobulinti vykdomos veiklos skaidrumą ir efektyvumą.

Vykdant šį uždavinį, korupcijos prevencijos priemones numatoma įgyvendinti šiose srityse:

39.1. PSDF biudžeto dalies, skirtos Kauno TLK, planavimo ir paskirstymo;

39.2. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo;

39.3. priežiūros ir kontrolės vykdymo;

39.4 viešųjų pirkimų, būtinų Kauno  TLK funkcijoms vykdyti.

 

VI. SIEKIAMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

40. Programa siekiama šių rezultatų:

– sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę;

– padidinti nepakantumą korupcijai;

– pagerinti korupcijos prevencijos veiklos organizavimą įstaigoje;

– padidinti visuomenės pasitikėjimą ligonių kasomis ir jų vykdoma veikla.

41. Korupcijos prevencijos programos ir jos įgyvendinimo priemonių vykdymas ir kontrolė turi būti vertinami pagal šiuos rodiklius:

– tyrimų rezultatus, atskleidžiančius korupcijos paplitimą;

– tyrimų rezultatus, parodančius pasitikėjimą ligonių kasomis;

– atliktų korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimų skaičių; 

– laiku įvykdytų programos įgyvendinimo priemonių plano priemonių skaičių;

– anonimiškų ir oficialių pranešimų apie įtariamas korupcijos apraiškas Kauno TLK skaičius;

– darbuotojų, dalyvavusių korupcijos prevencijos mokymuose, skaičių.

42. Kiekviena konkreti Programos įgyvendinimo priemonių plano priemonė vertinama pagal Programos priemonių plane nustatytus vertinimo kriterijus.

 

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STĖBESENA IR ATSKAITOMYBĖ

43. Programoje numatytiems uždaviniams įgyvendinti sudaromas Priemonių planas, kuris nustato priemones, jų vykdymo terminus, laukiamus rezultatus, vertinimo kriterijus ir vykdytojus.

44. Programos įgyvendinimą organizuoja ir Priemonių plano įgyvendinimo stebėseną bei kontrolę vykdo TLK asmenys, atsakingi už korupcijos prevenciją ir kontrolę.

45. Už konkrečių Programoje numatytų priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Priemonių plane nurodyti asmenys.

46. Už Programos ir Priemonių plano vykdymą Kauno  TLK pagal nustatytus terminus atsiskaito suinteresuotosioms institucijoms.

47. Visa informacija apie Programos įgyvendinimą skelbiama viešai Kauno TLK interneto svetainėje.

 

VIII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

48. Programa vykdoma iš Kauno  TLK biudžeto asignavimų ir kitų finansavimo šaltinių.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

49. Korupcinė situacija vertinama ir Programos nuostatos bei Priemonių planas peržiūrimi kas dveji metai.

50. Programa, jei reikia, gali būti papildoma ir dažniau.