Kauno TLK Publikacijos (RSS)

Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu neišėję iš namų

„Draugas“ — Wed, 08 Feb 2012 12:04:00 +0200

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainė (www.vlk.lt) pasipildė skyreliu „Pasitikrinkite savo draustumą privalomuoju sveikatos draudimu“. Dabar kiekvienas šalies gyventojas, šio skyrelio skiltyje „Draudžiamojo paieška“ įrašęs asmens kodą arba draudžiamojo asmens identifikacinį kodą (DIK), gali pasitikrinti, ar yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Tokia galimybė atsirado praėjusių metų pabaigoje Valstybinei ligonių kasai pradėjus eksploatuoti Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą.

Draudžiamųjų registras yra informacinė sistema, kurioje ne tik registruojami draudžiamieji, bet ir nustatomas asmens apdraustumas bei apdraustumo galiojimo laikotarpiai, klasifikuojami apdraustieji. Šiame registre registruojami visi Lietuvos gyventojai – Lietuvos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, užsienio šalių (ES ir kitų šalių) piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, laikinai Lietuvoje gyvenantys ir teisėtai dirbantys užsieniečiai bei nepilnamečiai jų šeimos nariai (įskaitant valstybės globojamus užsieniečius). Iš registro išregistruojami asmenys, deklaravę išvykimą iš Lietuvos. Atvykę į Lietuvą ir deklaravę atvykimą bei gyvenamąją vietą asmenys į šį registrą tuoj pat įregistruojami. Registro duomenys nuolat atnaujinami.

Sužinoti apie savo draustumą, jo istoriją jau keleri metai galima naudojantis e. paslaugomis. Tai asmeninė informacija, todėl prieinama tik galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos, kurioje kaupiami taip pat ir ligonių kasų duomenys. Čia kaupiama informacija apie prisirašymą prie gydymo įstaigos, apie ambulatorinio, stacionarinio gydymo, medicininės reabilitacijos paslaugas bei išrašytus kompensuojamuosius vaistus. Duomenys pateikiami išsamiai: nurodomas gydymo įstaigos pavadinimas ir registro kodas, apsilankymo data, gydytojo pavardė, paslaugos pavadinimas, diagnozė ir kita. Šiuos duomenis pateikia gydymo įstaigos ir vaistinės, sudariusios sutartis su ligonių kasomis.

Taip pat išspausdintas:

„Rinkos aikštė“, 2012 m. sausio 10 d.;

„Naujienos“, 2012 m. sausio 10 d.;

„Kėdainių garsas“, 2012 m. sausio 10 d., sausio 24 d.;

„Marijampolės miesto laikraštis“, 2012 m. sausio 11 d.;

„Gyvenimas“, 2012 m. sausio 11 d.;

„Santaka“, 2012 m. sausio 13 d.;

„Atspindžiai“, 2012 m. sausio 13 d.;

„Alio, Jonava“, 2012 m. sausio 14 d.;

„Suvalkietis“, 2012 m. sausio 14 d.;

„Kaišiadorių aidai“, 2012 m. sausio 17 d.;

„Kazlų Rūdos laikraštis“, 2012 m. sausio 20 d.;

„Savaitė“, 2012 m. sausio 20 d.;

„Alio, Raseiniai“, 2012 m. sausio 26 d. Nr.4;

„Sveikas žmogus“, 2012 m. Nr.1.

Sulankstomieji akių lęšiukai jau pasiekė gydymo įstaigas

„Suvalkietis“ — Wed, 08 Feb 2012 09:51:48 +0200

4982 Omni Lens firmos sulankstomi akių lęšiukai suaugusiesiems, iš 8550 nupirktų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, jau pristatyti į šalies sveikatos priežiūros įstaigas. Artimiausiu metu ir likusi šių medicinos pagalbos priemonių dalis pasieks asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Gydymo įstaigos, atliekančios akių operacijas, centralizuotai perkamus lęšiukus gauna tiesiogiai iš tiekėjo. Šie lęšiukai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams implantuojami nemokamai. Šiuo metu minėtų priemonių poreikis visiškai tenkinamas.

„PSDF biudžeto lėšomis nupirkti sulankstomieji akių lęšiukai atitinka Europos Sąjungos standartus“,– teigia Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus. Pasak jo, kartais gydytojai neinformuoja paciento apie galimybę gauti nemokamą sulankstomąjį akių lęšiuką ar nepagrįstai juos peikia ir siūlo pacientui pačiam įsigyti kitos firmos lęšiukų. Svarbu žinoti, kad pacientas, pageidaujantis kitokio sulankstomojo lęšiuko, gali jį nusipirkti, tačiau šio lęšiuko įsigijimo išlaidos nebus kompensuojamos iš PSDF biudžeto.

Kataraktos operacijos (drumsto akies lęšiuko pašalinimas ir dirbtinio lęšiuko implantavimas) atliekamos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje, Respublikinėje Klaipėdos, Respublikinėje Šiaulių, Respublikinėje Panevėžio, Alytaus S. Kudirkos ligoninėse, UAB „Lirema“ Akių ligų klinikoje (Vilniuje), UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ (Vilniuje) ir UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ (Vilniuje).

Akių gydytojai (oftalmologai), išrašydami ligoniui siuntimą operuoti akis, dažniausiai rekomenduoja kreiptis į artimiausią iš minėtų sveikatos priežiūros įstaigų. Vis dėlto žinotina, kad gyventojas gali rinktis jam priimtiną gydymo įstaigą.

Taip pat išspausdintas:
„Gyvenimas“, 2011 m. lapkričio 16 d.;
„Rinkos aikštė“, 2011 m. lapkričio 17 d.;
„Alio, Jonava“, 2011 m. gruodžio 17 d.;
„Atspindžiai“, 2011 m. lapkričio 18 d.;
„Kalvarijos kraštas“, 2011 m. lapkričio 18 d. Nr. 46

Aštuoniolikmečiams jau nebereikia vykti į ligonių kasą patvirtinti draustumą

'Draugas' — Sun, 06 Nov 2011 13:28:26 +0200

Informuojame, kad moksleiviams, kuriems sukako 18 metų, dėl privalomojo sveikatos draudimo fakto patvirtinimo kreiptis į teritorinę ligonių kasą jau nebereikia. Rugsėjo pradžioje Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos registras pasipildė duomenimis iš Švietimo informacinių technologijų centro tvarkomo Mokinių registro. Į minėtą registrą įtraukti Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų mokyklų moksleiviai. Šie duomenys bus nuolat atnaujinami.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Iki sukankant 18 metų visi moksleiviai pagal šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas draudžiami kaip nepilnamečiai. Na, o sukakę 18 metų jie pereina į kitą draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu grupę. Tad anksčiau minėto amžiaus sulaukusių moksleivių buvo prašoma atvykti į teritorinę ligonių kasą arba pas jos atstovą savivaldybėje ir pateikti draudimo faktą patvirtinančius dokumentus.

„Valstybinė ligonių kasa jau senokai laukė, kol pradės veikti Mokinių registras. Automatiniu būdu nuolat gaunami duomenys apie pilnamečius moksleivius ir jų draustumo valstybės lėšomis nustatymas pagerins viešųjų paslaugų administravimą bei taupys moksleivių laiką. Jiems nebereikės prašyti pažymų mokyklose ir kreiptis į teritorines ligonių kasas“,– teigia VLK Informacinių technologijų departamento Draudžiamųjų įskaitos poskyrio vedėja Natalija Jelenskienė. Mokinių registras atsako, kad draudžiamųjų registrui būtų teikiami visi reikiami duomenys, taip pat – už jų tikslumą. Mokinių registras tvarko visų ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo mokyklų mokinių duomenis. Pasak N. Jelenskienės, kol kas dar gali pasitaikyti atvejų, kai į Mokinių registro duomenų bazę neįregistruojami kai kurie mokyklų naujokai. Tad šių duomenų neturės ir draudžiamųjų registras. Jei dėl šios priežasties kiltų kokių nors neaiškumų – pirmiausia moksleiviams siūloma pasitikrinti, ar jų mokslo įstaiga pateikė duomenis Mokinių registrui, ir tik tuomet kreiptis į teritorines ligonių kasas (jų adresai ir telefonai skelbiami VLK (www.vlk.lt) bei teritorinių ligonių kasų interneto svetainėse).

Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos registras nuolat atnaujinamas duomenimis iš Gyventojų registro, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos darbo biržos ir kitų valstybės institucijų, aukštųjų mokyklų. Šis registras, suteikiantis galimybę greitai sužinoti informaciją apie asmens draustumą, itin svarbus gydymo įstaigoms, ligonių kasoms, gyventojams. Juk tuo atveju, kai nuolatinis mūsų šalies gyventojas nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius paslaugų įkainius. Jei gydymo įstaiga, nepatikrinusi asmens draustumo, suteiks medicinos paslaugas ir nepaprašys už jas sumokėti, ji pati patirs nuostolių, nes ligonių kasos už tokiems asmenims suteiktas paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) nesumokės.

Taip pat išspausdintas:

„Gyvenimas“, 2011 m. rugsėjo 14 d.;

„Atspindžiai“, 2011 m. rugsėjo 16 d.;

„Santaka“, 2011 m. rugsėjo 20 d.;

„Alio, Jonava“, 2011 m. rugsėjo 21 d.;

„Kaišiadorių aidai“, 2011 m. spalio 4 d.;

„Naujienos“, 2011 m. spalio 4 d.

Už kompensuojamuosius vaistus galite primokėti mažiau, o kai kurie – be priemokų

„Kėdainių garsas“ — Mon, 07 Nov 2011 22:07:11 +0200

Nuo gegužės 8-osios, kai įsigaliojo naujas 2011 m. kompensuojamųjų vaistų kainynas, Lietuvos vaistinėse kompensuojamuosius vaistus perkantiems ir pigiausius pasirenkantiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams už kai kuriuos iš jų primokėti nereikia, o kai kurių vaistų priemoka gerokai mažesnė negu anksčiau. Kainyne dabar yra per 420 skirtingų veikliųjų medžiagų vaistų ir daugiau kaip 1700 vaistų pagal prekinius pavadinimus. Jie parduodami vaistinėse, su kuriomis ligonių kasos yra sudariusios sutartis, už juos sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, tačiau ne už visus vaistus ir ne visa kaina – už kai kuriuos tenka primokėti kompensuojamuosius vaistus vartojantiesiems. Ką turi žinoti žmogus, kuriam gydytojas išrašė kompensuojamųjų vaistų, kad už juos tektų primokėti kuo mažiau?

Klauskite gydytojo

Klauskite gydytojo, kokiu lygmeniu kompensuojami išrašomi vaistai, tai yra, kokia vaistų kainos dalis apmokama PSDF biudžeto lėšomis – 100, 90, 80 ar 50 procentų. Tokius vaistus išrašantis gydytojas paaiškins, kokios galimos priemokos. Jei kompensavimo lygmuo 100 procentų, net 312 naujojo kainyno vaistų dėl paciento priemokai pritaikytos nuolaidos dabar galima įsigyti be priemokos, 104 vaistams priemoka gali būti nuo 1 cento iki 1 lito. Dar 671 vaistui priemoka gali būti nuo 1 iki 5 litų, o 308 vaistams – nuo 5,01 lito iki 10 litų.

Klauskite vaistininko

Vaisinėje išsiaiškinkite, kokiomis kainomis parduos jums išrašytus vaistus. Mat vaistinėse yra skirtingų gamintojų, bet tos pačios veikliosios medžiagos vaistų. Jų kainos gali labai skirtis – kai kurių net 50 procentų. Todėl prašykite vaistininko monitoriaus ekrane parodyti jums visus tos pačios veikliosios medžiagos vaistus. Sąraše raskite vaistą, kuriam nustatyta mažiausia priemoka. Jei vaistinė tądien neturėtų pigiausio vaisto, ji privalo jį užsakyti ir pristatyti: mieste – per 2 darbo dienas, miesteliuose ir kaimuose – per 4 darbo dienas.

Ligonių kasų duomenimis, 2010 metais kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalboms priemonėms apmokėti iš PSDF biudžeto išleista 653 mln. litų, o pacientai primokėjo už juos apie 165 mln. litų. Dauguma kompensuojamųjų vaistų vartotojų – pensininkai, net 79 proc. pensinio amžiaus moterų ir 61 proc. tokio amžiaus vyrų gydosi kompensuojamaisiais vaistais. Šių žmonių pajamos nėra didelės, todėl jiems ypač svarbu žinoti, kaip įsigyti vaistus, už kuriuos nereikia primokėti arba primokėti kuo mažiau. Pavyzdžiui, daugeliui sergančiųjų visai nereikia primokėti už tokius populiarius vaistus kaip klopidogrelis, nevibololis, simvastatinas, perindoprilis.

Tad dar kartą primename ir akcentuojame: pacientai turi galimybę reikalauti informacijos ir žinoti, kad Lietuvos vaistinėse visada galima gauti kompensuojamųjų vaistų, už kuriuos reikia primokėti mažiausiai.

Taip pat išspausdintas:

„Gyvenimas“, 2011 m. birželio 29 d.;

„Rinkos aikštė“, 2011 m. birželio 30 d.;

„Alio, Raseiniai“, 2011 m. birželio 30 d.;

„Draugas“, 2011 m. liepos 1 d.;

„Alio, Jonava“, 2011 m. liepos 5 d.;

„Santaka“, 2011 m. liepos 12 d.;

„Sveikas žmogus“, 2011 m. Nr. 7/8;

„Kaišiadorių aidai“, 2011 m. rugpjūčio 23 d.;

„Kazlų Rūdos laikraštis“, 2011 m. lapkričio 4 d.

Gyvenamosios vietos deklaravimas susijęs su privalomuoju sveikatos draudimu

„Alio, Raseiniai“ — Mon, 07 Nov 2011 23:16:20 +0200

Nors emigruojančiųjų iš Lietuvos vis daugėja, nemažai žmonių ir grįžta, o deklaruoti gyvenamąją vietą tėvynėje pamiršta. Keblumų atsiranda tuomet, kai toks gyventojas kreipiasi į gydymo įstaigą, kurioje paaiškėja... jog jis neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir už gydymo paslaugas jam reikia mokėti. Kad taip neįvyktų, patariame: jei išvykdami iš Lietuvos gyvenamosios vietos pakeitimą deklaravote teisės aktų nustatyta tvarka, grįžę gyventi į gimtinę padarykite tai dar kartą.

Privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami tik nuolat Lietuvoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai reiškia, kad prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir teisė būti apdraustam siejama su nuolatine gyvenamąja vieta. Deklaruoti gyvenamąją vietą galima internetu (galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos) arba seniūnijoje, aptarnaujančioje tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvenate. Užsienyje tai galima padaryti ir konsulinėse Lietuvos Respublikos įstaigose. Pabrėžiame, kad Sveikatos draudimo įstatymas įtvirtina prievolę visiems nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomojo draudimo įmokas.

Apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu šio draudimo lėšomis apmokamos įvairios sveikatos priežiūros paslaugos, išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir ortopedijos technikos priemonėms bei kt. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu asmenys už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti visą paslaugos kainą.

Jei į Lietuvą atvykstate tik trumpam – pasisvečiuoti, deklaruoti gyvenamosios vietos Lietuvoje nereikia.

Tiesiog išvykdami iš Europos Sąjungos šalies, kurioje legaliai dirbate, nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos.

Taip pat išspausdintas:

„Rinkos aikštė“, 2011 m. birželio 2 d.

„Valstiečių laikraštis“, 2011 m. birželio 4 d.;

„Kėdainių garsas“, 2011 m. birželio 7 d.;

„Suvalkietis, 2011 m. birželio 10 d.;

„Atspindžiai“, 2011 m. birželio 21 d.;

„Alio, Jonava“, 2011 m,. liepos 23 d.;

„Santaka“, 2011 m. rugpjūčio 6 d.;

„Gyvenimas“, 2011 m. rugpjūčio 24 d.

Pacientas gali pasirinkti ne tik šeimos gydytoją, bet ir psichiatrą

„Suvalkietis“ — Mon, 07 Nov 2011 23:17:25 +0200

Dabar pacientai turi galimybę atskirai pasirinkti ir šeimos gydytoją, ir pirminėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį psichiatrą. Taip numatyta šių metų kovo viduryje sveikatos apsaugos ministro įsakymu pakeistoje Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkoje.

Primename, kad kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą (PASPĮ), šeimos gydytoją. Pagal naująją tvarką dėl psichiatro paslaugų pacientas gali kreiptis ir į kitą tos pačios savivaldybės PASPĮ. Tereikia nuvykti į pasirinktos poliklinikos registratūrą ir užpildyti prašymą dėl pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų. Prašymai pildomi pagal asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo turi būti apdraustas (ar apsidraudęs) privalomuoju sveikatos draudimu. Nepilnamečių prašymus pasirašo vienas iš tėvų, o jeigu tėvų nėra, – globėjas. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų sąrašą žmogui turi pateikti ta gydymo įstaiga, kurioje jis prisirašęs pas šeimos gydytoją (t. y. poliklinika, šeimos gydytojų centras ar pan.)

Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės, tokie pokyčiai, užtikrinantys galimybę pasirinkti pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, leis geriau tenkinti pacientų poreikius. Savo ruožtu tikimasi, jog gydymo įstaigos šias paslaugas stengsis teikti kuo geriau, nes ligonių kasos sumoka už kiekvieną prisirašiusį gyventoją.

Taip pat išspausdintas:

„Valstiečių laikraštis“, 2011 m. balandžio 9 d.;

„Atspindžiai“, 2011 m. balandžio 12 d.;

„Rinkos aikštė“, 201 m. balandžio 14 d.;

„Draugas“, 2011 m. balandžio 15 d. Nr.29;

„Alio, Jonava“, 2011 m. balandžio 27 d.;

„Sveikas žmogus“, 2011 m. Nr.4;

„Alio, Raseiniai“, 2011 m. gegužės 19 d.

Paciento atmintinė: verta žinoti!

“Rinkos aikštė” — Mon, 07 Nov 2011 23:18:39 +0200

Jūs laisva valia galite prisirašyti prie pageidaujamos gydymo įstaigos (poliklinikos, medicinos centro) ir pasirinkti šeimos gydytoją.
Pacientas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, turi gauti gydytojo paskirtas gydymo paslaugas (tyrimus, procedūras) nemokamai.
Pacientas, neapsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą) turi mokėti pagal nustatytas mokamų paslaugų kainas.
Už kai kuriuos sveikatos profilaktinius patikrinimus (vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojo pažymėjimą ir kt.) taip pat procedūras (akupunktūra, manualinė terapija, kosmetologijos procedūros, kosmetinės chirurgijos procedūros) už jas reikia susimokėti.
Jeigu nepageidaujate laukti eilėje planinio tyrimo ar procedūros ir norite paslaugą gauti greičiau, tokiu atveju teks mokėti.
Šeimos gydytojo bei atitinkamos srities gydytojo specialisto kompetencijai priskirti tyrimai yra atliekami nemokami.
Jei jūs savo iniciatyva (gydytojui leidus) pasirenkate papildomas procedūras, tuomet turite už tai gydymo įstaigai sumokėti.
Jei gydotės ligoninėje, ir gydytojui rekomendavus, pasirenkate kitus ar brangesnius vaistus, medicinos pagalbos priemones, už tai jūs turite primokėti kainų skirtumą į ligoninės kasą.
Jūsų gydymo trukmė ligoninėje priklauso nuo gydymo eigos ir sveikatos būklės. Kada išrašyti iš ligoninės sprendžia gydantis gydytojas, tačiau negali būti ribojamas dienų skaičius (pacientas turi būti gydomas stacionare tiek, kiek reikia).
Dėl būtinosios odontologijos pagalbos (skausmo, nelaimingo atsitikimo) kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate prisirašę (arba į bet kurią kitą) ir ji turi būti suteikta jums nemokamai.
Privalomuoju sveikatos draudimu drausti asmenys (išskyrus vaikus iki 18 m., bendrojo lavinimo, profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius iki 24 m. ir socialiai remtinus asmenis, kai jei pateikia gyvenamosios vietos savivaldybės paramos skyriaus atitinkamą pažymą) moka už plombines medžiagas ir kitas odontologijos medžiagas bei vienkartines priemones.
Jei laikinai mokotės ar atostogaujate Europos Sąjungos šalyje, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine bei Šveicarijoje jums reikalinga Europos sveikatos draudimo kortelė (ją išduoda Kauno teritorinė ligonių kasa). Ji suteikia jums teisę gauti būtinąją medicininę pagalbą nemokamai.
Visus rūpimus klausimus, taip pat, jei siūloma už ką nors mokėti, pirmiausia aiškinkitės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje:
Neskubėkite pasirašyti sutikimo įsigyti medicinos pagalbos priemones, mokėti už gydytojo paskirtus tyrimus ar teikiamas paslaugas. Pirmiausia paprašykite gydytojo, skyriaus vadovo ar gydymo įstaigos vadovo paaiškinti, kodėl ir kokiu pagrindu prašoma (nurodoma) mokėti.
Jeigu gydymo įstaigos vadovo atsakymas Jūsų netenkina, kreipkitės į teritorinės ligonių kasos specialistus, kurie padės išsiaiškinti ar (ne) privalote mokėti.

Taip pat išspausdintas:

„Valsčius“, 2011 m. kovo 25 d.;

„Marijampolės miesto laikraštis“, 2011 m. kovo 25 d.;

„Gyvenimas“, 2011 m. kovo 26 d.;

„Atspindžiai“, 2011 m. kovo 29 d.;

„Kėdainių garsas“, 2011 m. kovo 31 d.;

„Suvalkietis“, 2011 m. balandžio 9 d.;

„Valstiečių laikraštis“, 2011 m. gegužės 21 d.;

„Alio, Raseiniai“, 2011 m. birželio 2 d.;

„Kazlų Rūdos laikraštis“, 2011 m. spalio 28 d.

Kada už gydymo paslaugas reikia mokėti?

„Marijampolės miesto laikraštis“ — Mon, 07 Nov 2011 23:55:38 +0200

Nemažai gyventojų teiraujasi, kodėl gydymo įstaigose reikia primokėti už sveikatos priežiūros paslaugas? Tuo tikslu trumpai priminsime jums pacientų teises, informuosime, kaip susigaudyti, kada už gydymo paslaugą reikia mokėti, o kada ne.

Iškilusius klausimus išsiaiškinkite gydymo įstaigoje.

Asmens teisę į informaciją ir teisę pasirinkti gydymo, diagnostikos ar kitas paslaugas ir procedūras nustato Lietuvos teisės aktai – Civilinis kodeksas, Sveikatos sistemos, Sveikatos draudimo bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymai.

Pasistenkite visus iškilusius klausimus pirmiausia išsiaiškinti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje (ypač tuomet, jei pacientas joje nukentėjo ir prašo atlyginti jam padarytą žalą). Tai įteisinta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme.

Pacientams aktuali informacija (apie teikiamas paslaugas, jų kainas, specialistų kvalifikaciją ir pan.) paprastai pateikiama gydymo įstaigos skelbimo lentoje.

Apie paciento sveikatos būklę, ligą, jos gydymo būdus, vaistus geriausiai žino šeimos gydytojas, kuris ir turėtų ligoniui, kuo suprantamiau pateikti informaciją apie jo sveikatos būklę bei atliekamų medicininių įrašų prasmę. Jeigu pacientas turi pretenzijų dėl gydymo ar padarytų įrašų jo ambulatorinėje kortelėje, gali kreiptis į įstaigos vadovą. Netikslius, neišsamius, dviprasmiškus įrašus gydytojai privalo pataisyti per 15 darbo dienų. Pacientai turėtų labiau domėtis savo sveikata ir iškilus neaiškumams būti reikliems.

Ligonių kasų elektroninės paslaugos suteikia galimybę kiekvienam sužinoti, koks jam skirtas gydymas, medicinos paslaugos, suteiktos poliklinikoje, ligoninėje, sanatorijoje, išduoti kompensuojamieji vaistai ir pan. Ši informacija yra asmeninė, todėl prieinama tik galintiems saugiai prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų www.epaslaugos.lt – viešųjų e. paslaugų sistemos, kurioje kaupiami taip pat ir ligonių kasų duomenys (prie jos galima prisijungti ir per Valstybinės ligonių kasos interneto svetainę www.vlk.lt skyriuje „Paslaugos“).

Už kokias gydymo paslaugas reikia susimokėti?

Ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmoka už apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteikiamas paslaugas. Neapdrausti (ar neapsidraudusieji) privalomuoju sveikatos draudimu už gydymo paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą, kuri apmokama iš PSDF) turi mokėti pagal gydymo įstaigos nustatytus įkainius.

Kai pacientas, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, pats (ar gydytojo patarimu) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą.

„Jei pacientas pageidauja papildomų paslaugų ar procedūrų už tai reikia susimokėti pačiam, nes ligonių kasos moka už gydymą, kurį skiria gydantis gydytojas. Jeigu pacientas nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo ar procedūros ir pageidauja paslaugą gauti kuo skubiau, tokiu atveju taip pat teks primokėti gydymo įstaigai“ - sako Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Regimantas Andriūnas.

Be to, sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas (akupunktūra, manualinė terapija, sveikatos patikrinimas vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojo ir aviatoriaus mėgėjo pažymėjimą, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūros ir kt.) ir kainos, todėl pacientas, pageidaujantis minėtų paslaugų, taip pat turi susimokėti. Svarbu, kad pacientas žinotų apie mokamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką ir, reikalui esant, galėtų jomis pasinaudoti. Todėl kiekviena gydymo įstaiga pacientų labui turėtų pasirūpinti, kad svarbi tokio pobūdžio informacija būtų skelbiama aiškiai įskaitomuose informaciniuose stenduose, kurie būtų įrengti labiausiai pacientų lankomiausiuose ir matomiausiuose vietose: registratūrose, ligoninių, priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose; poliklinikose, visuose stacionarinių įstaigų skyriuose ir tt.

Visais atvejais pageidautina, kad gydantis gydytojas paciento sutikimą dėl priemokos ar mokamų paslaugų užfiksuotų ligonio ambulatorinėje kortelėje ar ligos istorijoje (gydantis stacionare) o pacientas tai patvirtintų parašu. Jei gydymo įstaiga ligoniui suteikė brangiau kainuojančias ar papildomas paslaugas, vaistus be jo sutikimo ir pacientas už tai sumokėjo, jis dėl priemokų grąžinimo turi kreiptis į gydymo įstaigos vadovą.

Už paslaugas privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartį su ligonių kasa, pacientams gali tekti primokėti. Tad pacientui derėtų išsiaiškinti, kokia paslaugos kaštų dalis yra kompensuojama iš PSDF biudžeto ir kiek tektų primokėti.

Tad paprašius jūsų susimokėti, turėtumėte paprašyti gydytojo arba gydymo įstaigos vadovo pagrįsti, kodėl prašoma atsilyginti už suteiktą paslaugą. Negavus aiškaus atsakymo kreipkitės į teritorinės ligonių kasos specialistus (telefonu 8-37 32 20 05 arba e. p. katlk (eta) vlk.lt), kurie padės išsiaiškinti, ar konkrečiu atveju būtina mokėti ar ne.

Taip pat išspausdintas:

„Suvalkietis“, 2011 m. vasario 12 d.;

„Alio, Jonava“, 2011 m. vasario 15 d.;

„Atspindžiai“, 2011 m. vasario 15 d.;

„Kėdainių garsas“, 2011 m. vasario 24 d.;

„Rinkos aikštė“, 2011 m. kovo 8 d.;

„Alio, Raseiniai“, 2011 m. birželio 2 d.

Su Europos sveikatos draudimo kortele – saugiau

“Atspindžiai“ — Tue, 08 Nov 2011 00:07:45 +0200

Vykstančiam į Europos Sąjungos (ES) šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną (Ekonominės erdvės šalys) bei Šveicariją privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam ar apsidraudusiam Lietuvos piliečiui svarbu turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Prireikus būtinosios medicinos pagalbos šią kortelę reikia pateikti pagalbą teikiančiai gydymo įstaigai. Tokiu atveju būtinoji pagalba bus visiškai arba iš dalies apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Europos sveikatos draudimo kortelė nemokamai išduodama teritorinėse ligonių kasose (TLK) arba jų padaliniuose visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims: teisėtai dirbantiems mūsų šalyje, valstybės lėšomis draudžiamiems (vaikams iki 18 metų, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentams, pensininkams, neįgaliesiems ir kt. ), taip pat besidraudžiantiems savarankiškai.

Prašymo išduoti šį dokumento blanką galima rasti teritorinių ligonių kasų bei Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (www.vlk.lt, skyrelis „Tarptautinis bendradarbiavimas“) interneto svetainėse. Prašymą galima pateikti pačiam ar per įgaliotąjį asmenį, paštu, faksu bei elektroniniu paštu. Prašymą užpildžius elektroniniu būdu jam suteikiamas užsakymo numeris, kurį reikia žinoti atsiimant kortelę. Elektroniniame prašyme būtina nurodyti miestą, kuriame norite atsiimti minėtą dokumentą. Planuojant kelionę Europos sveikatos draudimo kortelę reikėtų užsisakyti iš anksto – ji išduodama per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo.

Atsiimant kortelę būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę), vaiko gimimo liudijimą arba pasą (jei kortelė užsakyta vaikui), užpildytą bei pasirašytą pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą (2 egz.). Kortelę apdraustojo vardu gali atsiimti ir kitas asmuo, pateikdamas savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei asmens, kuriam išduodama kortelė, tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taip pat būtina pateikti laisvos formos įgaliojimą bei pasirašyto minėto pasižadėjimo 2 egzempliorius.

Pasibaigus kortelės galiojimo laikui arba pasikeitus į šį dokumentą įrašytiems asmens duomenims, išduodama nauja kortelė. Dėl to būtina su prašymu kreiptis į TLK bei grąžinti senąją kortelę (tik tuo atveju, jei jos galiojimo laikas nėra pasibaigęs). Atsižvelgiant į apdraustųjų sveikatos draudimo kategorijas kortelė išduodama ne trumpesniam kaip 3 mėnesių ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui. Svarbu žinoti, kad asmenys, pasinaudoję turima kortele nebūdami apdrausti privalomuoju draudimu arba praradę tokio apdraustojo statusą, turės grąžinti į PSDF biudžetą lėšas, kurias Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už jiems suteiktą būtinąją pagalbą.

Lietuvos pensininkams, išvykstantiems gyventi į ES, Europos ekonominei erdvei priklausančias šalis bei Šveicariją ir deklaravusiems gyvenamosios vietos pakeitimą Gyventojų registre (tai galima padaryti seniūnijoje, savivaldybėje, konsulinėje įstaigoje tiesiogiai ar elektroniniu būdu), teritorinėse ligonių kasose nemokamai išduodamos E121 LT formos pažymos. Šis dokumentas suteikia asmenims teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas visas (ne tik būtinosios pagalbos) medicinos paslaugas. Medicinos pagalba teikiama pagal tos šalies, kurioje asmuo apsistojęs, teisės aktus. Už pensininkus, išvykstančius gyventi į ES, Europos ekonominei erdvei priklausančias šalis bei Šveicariją, Valstybinė ligonių kasa atsiskaito tų šalių apskaičiuotomis ir ES Audito valdyboje bei Administracinėje komisijoje patvirtintomis sumomis.

Vykstantiems gyventi ir dirbti į ES, Europos ekonominei erdvei priklausančias šalis bei Šveicariją teritorinėje ligonių kasoje išduodamos 104 LT formos pažymos, kurios patvirtina sveikatos draudimo laikotarpius (nuo 1997 m. liepos 1 dienos). Jeigu pažymą prašoma išduoti dėl išmokų pinigais arba dėl sveikatos draudimo laikotarpių iki 1997 m. liepos 1 d. patvirtinimo, arba jei negalima nustatyti, kokiu tikslu prašoma pažymos, prašymas persiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODROS) Užsienio išmokų tarnybai.

Teritorinėse ligonių kasose taip pat išduodamos E106 LT formos pažymos, patvirtinančios asmenų, dirbančių Lietuvos Respublikoje, bet gyvenančių kitoje ES šalyje, teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas gydymo paslaugas gyvenamojoje ES šalyje.

Pabrėžtina, kad svarbu pasidomėti šalies, į kurią planuojate vykti, sveikatos apsaugos sistema (tokios informacijos yra VLK interneto svetainėje, skyrelyje „Tarptautinis bendradarbiavimas“). Sveikatos sistemos ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas kiekvienoje ES šalyje gerokai skiriasi: kai kuriose šalyse valstybinė sveikatos apsaugos sistema atlygina visas asmens sveikatos priežiūros išlaidas, kitose – dalį tenka mokėti patiems pacientams ar jų privačiai draudimo įmonei. Valstybinio sveikatos draudimo lėšomis apmokama būtinoji medicinos pagalba ES šalyse teikiama pagal tose šalyse galiojančią valstybinės sveikatos apsaugos sistemos tvarką. Jeigu šalyje narėje už būtinosios medicinos pagalbos taikomos paciento priemokos, tai primokėti teks ir jums. Šių priemokų Lietuvos ligonių kasos nekompensuoja. Be to, užsienyje, kaip ir Lietuvoje, yra įstaigų, nesudariusių sutarčių su ligonių kasa ar kita kompetentingąją institucija. Jeigu mūsų šalies pilietis kreipsis būtinosios pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri tokios sutarties nesudarė, už paslaugas teks mokėti pačiam. Iš PSDF biudžeto lėšų neapmokamos ir transporto išlaidos, jeigu dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos tektų skubiai grįžti namo.

Taip pat išspausdintas:

“Santaka”, 2010 m. gruodžio 16 d.;

“Kėdainių garsas”, 2010 m. gruodžio 16 d.;

“Suvalkietis”, 2011 m. sausio 15 d.;

“Santaka”, 2011 m. sausio 21 d.;

“Draugas”, 2011 m. sausio 21 d.

Ar mokėti už tyrimus iš savo kišenės?

„Kėdainių garsas“ — Tue, 08 Nov 2011 00:08:48 +0200

Pastaruoju metu padaugėjo gyventojų klausimų dėl tyrimų poliklinikose. Dažnai pacientai, kuriems gydytojas specialistas paskiria planinę operaciją ligoninėje, būtinų tyrimų atlikti siunčiami atgal pas šeimos gydytoją, o čia kartais paaiškėja, kad ir draustam privalomuoju sveikatos draudimu pacientui už paskirtą tyrimą reikia susimokėti. Kodėl?

Pabrėžiame, kad apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu pacientams visi laboratoriniai tyrimai, kurie numatyti šeimos gydytojo normoje, turi būti atliekami nemokamai. Taigi šeimos gydytojo kompetencijai priskiriami: bendras kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio kraujyje, c-reaktyviojo baltymo koncentracijos arba eritrocitų nusėdimo greičio tyrimai. Nuo šių metų pradžios šeimos gydytojai skiria ir vertina daugiau laboratorinių tyrimų: nustato ir vertina kalio, natrio kiekį kraujo serume, kreatinino ir šlapalo kiekį (urea), atlieka gliukozės toleravimo mėginį.

Padaugėjo atvejų, kai pacientai prieš operaciją atlikti tyrimų gydytojų specialistų siunčiami pas šeimos gydytoją į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Tarp įvairių paskirtų tyrimų pasitaiko ir tokių, kurie neįtraukti į šeimos gydytojo normą. Nors įstaiga, teikianti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei turinti laboratoriją, pajėgi atlikti visus tyrimus, pacientui neretai paaiškinama, kad už kai kuriuos reikės susimokėti. Tiesa, tuos pačius tyrimus nemokamai pacientui galėjo ir turėjo padaryti sutartį su ligonių kasa sudariusi pacientą konsultavusi gydymo įstaiga.

Gydytojo specialisto konsultacija yra laikomas siuntimą turinčio paciento apsilankymas pas tokį gydytoją dėl konkrečios priežasties. Jo metu atliekami pagal gydytojo specialisto kompetenciją visi būtini tiriamieji ir gydomieji veiksmai, raštu teikiami patarimai siuntusiajam gydytojui. Taigi, kai pacientas, turėdamas siuntimą dėl specialisto konsultacijos arba pagal dispanserinio stebėjimo planą, kreipiasi į gydytoją specialistą, per konsultaciją gydytojo paskirtų tyrimų išlaidos yra įskaičiuotos į bazinę paslaugos kainą ir apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Vadinasi, gydytojas specialistas, konstatavęs, kad pacientui būtini tyrimai, juos turi ir atlikti. O šeimos gydytojai nemokamai užtikrina pacientams paslaugas tik pagal savo medicinos normos apimtį.

Dar kartą akcentuojame, kad gydymo įstaigose, turinčiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimo, šių paslaugų teikimo tvarka nepasikeitė: apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims, gavusiems šeimos gydytojo siuntimą, pirminės ambulatorinės, stacionarinės, reabilitacijos paslaugos, reikiami tyrimai ir konsultacijos paprastai teikiami nemokamai. Už šias paslaugas gydymo įstaigoms PSDF biudžeto lėšomis sumoka ligonių kasos. Tad išgirdę siūlymą susimokėti turėtumėte paprašyti gydytojų arba gydymo įstaigų vadovų paaiškinti, kodėl prašoma sumokėti už suteiktą paslaugą. Jeigu atsakymo negausite gydymo įstaigoje, kreipkitės į teritorines ligonių kasas ir jums atsakys, ar tai būtina konkrečiu atveju.

Įteisinti mokėjimo atvejai yra tik keli. Pirmiausia Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pacientai (tai yra – apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu), turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, bet savo iniciatyva pasirenkantys brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, patys sumoka šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, šių paslaugų ar procedūrų kainą jie apmoka patys.

Be to, pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. 357 dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo ir kainų bei paskesnius šio įsakymo pakeitimus pacientas sumoka už paslaugas, numatytas šiame sąraše. Pavyzdžiui, už hormoninį tyrimą, akupunktūrą bei manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimus, už papildomą individualią ligonio priežiūrą ir slaugą, kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, dantų protezavimą (išskyrus kai kurių kategorijų asmenis) bei implantavimą ir keletą kitų paslaugų.

Iš paciento taip pat gali būti paprašyta susimokėti, jeigu jis nenori laukti eilėje tam tikro planinio tyrimo arba procedūros, pats pageidauja skubiau gauti paslaugą.

Taip pat išspausdintas:

“Suvalkietis”, 2010 m. lapkričio 13 d.;

“Valstiečių laikraštis”, 2010 m. lapkričio 13 d.;

“Sveikas žmogus”, 2010 m. Nr.11;

“Naujienos”, 2010 m. gruodžio 17 d.