Kauno TLK naujienos (RSS)

Mokinių sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tendencijos

Thu, 03 May 2012 16:04:42 +0300

Mokinių sveikatos priežiūra – svarbi visuomenės sveikatos priežiūros dalis. Ne vienerius metus mokyklose vykdoma mokinių sveikatos priežiūra yra finansuojama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto ir kitomis lėšomis. Sveikatos priežiūros specialistai mokyklose ne tik suteikia pirmąją medicinos pagalbą, teikia sveikatinimo veiklos metodines konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams, bet ir propaguoja sveiką gyvenseną, ragina jaunimą atsisakyti žalingų įpročių, daugiau sportuoti ir pan.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje mažėjant gyventojų skaičiui, mažėja ir mokinių skaičius. 2011 m., palyginti su 2005 m., vaikų iki 10 metų sumažėjo 26 tūkst., o 10–19 metų gyventojų sumažėjo net 122 tūkstančiais (23 proc.). Didžiausi pokyčiai 2005–2011 m. vyko bendrojo lavinimo mokyklose. Mokinių skaičius jose nuo 2005-ųjų iki 2011 m. sumažėjo 123 tūkstančiais (23 proc.). Pagal savivaldybių Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pateiktų paraiškų duomenis, 2005 m. Lietuvoje mokėsi 587 643 mokiniai, o 2012 m. – 413 596.

Nepaisant mokinių mažėjimo skaičiaus, jų sveikatos priežiūrai mokyklose skiriama PSDF biudžeto lėšų dalis palaipsniui didėjo. Šio finansavimo nemažinti siūlė ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2011 m. lapkričio 16 d. išvadoje „Dėl 2012 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (XIP-3730)“.

Analizuojant 2005–2012 m. sveikatos priežiūros mokyklose finansavimą, matyti, kad 2012 m., palyginti su 2005 m., jis padidėjo net du kartus (2005 m. buvo skirta 4,79 mln. Lt, 2012 m. – 9,66 mln. litų). 2012 m. vienam miesto mokiniui iš PSDF biudžeto tenka 18,7 lito, o vienam kaimo mokiniui – 37,3 lito.

Didesnį sveikatos priežiūros mokyklose finansavimą lėmė ir 2010 m. įsigaliojęs naujas rekomenduojamas vieno sveikatos priežiūros specialisto pareigybės normatyvas: gyvenamųjų vietovių, turinčių 3000 ir daugiau gyventojų (toliau – miesto), mokyklose rekomenduojama steigti vieno specialisto etatą 1000 mokinių, o gyvenamųjų vietovių, turinčių mažiau kaip 3000 gyventojų (toliau – kaimo), mokyklose vieną specialisto etatą – 500 mokinių. Atsižvelgiant į tai, kad kaimo vietovėse mokyklos yra labiau nutolusios viena nuo kitos, ir į tai, kad jose mokosi mažiau mokinių, šiuo normatyvu siekiama padidinti sveikatos priežiūros specialistų skaičių šiose mokyklose ir pagerinti jų teikiamų paslaugų kokybę (iki 2010 m. miesto ir kaimo vietovėse buvo nustatytas vienodas normatyvas: vienas specialistas – 1000 vaikų). Šis normatyvas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

VLK duomenimis, 2012 m. savivaldybių įsteigtose miesto mokyklose mokosi apie 278,6 tūkst. mokinių, o kitų steigėjų – apie 31,1 tūkst. mokinių. Savivaldybių įsteigtose kaimo mokyklose mokosi apie 96 tūkst. mokinių, o kitų steigėjų – apie 7,9 tūkst. mokinių.

PSDF biudžeto lėšos naudojamos visuomenės sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui, valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir privalomojo sveikatos draudimo įmokoms mokėti.

Privalomojo sveikatos draudimo taryboje

Wed, 04 Apr 2012 13:52:24 +0300

Balandžio 3-ąją vykusiame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje buvo svarstyta ir iš esmės pritarta ligų, kurioms diagnozuoti taikomi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, sąrašo papildymui nauja krūties ligų grupe.

Pasak specialistų, tokie radiologiniai tyrimai, kaip mamografija, ultragarsinis tyrimas, yra pigiausi ir paprasčiausi tyrimai krūties vėžiui ir kitoms krūties ligoms diagnozuoti, tačiau dažnai vien šių tyrimo metodų nepakanka. Krūtų magnetinio rezonanso tomografija yra vertingas diagnostikos metodas krūties ligoms diagnozuoti, vėžio išplitimui nustatyti. Kadangi Tarybos posėdžio metu buvo kilę diskusijų dėl šių tyrimų finansavimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) buvo rekomenduota ieškoti galimybių finansuoti šiuos tyrimus iš PSDF biudžeto.

Tarybai svarstyti buvo pateiktas Centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo sudarymo komisijos parengtas 2012 m. galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių sąrašo projektas. Šioms reikmėms iš PSDF biudžeto skiriama 143,3 mln. litų. Minėtas projektas buvo parengtas išnagrinėjus pateiktas paraiškas, įvertinus gydymo įstaigų turimus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių likučius bei atsižvelgiant į PSDF biudžeto galimybes. Taip pat buvo informuota, kad dalį vaistų, kuriuos pacientai vartoja ambulatoriškai, siūloma įtraukti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą. Taryba sąrašo projektui pritarė, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl nenutrūkstamo vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimo. Buvo pasiūlyta ateinančių metų centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašo projektą svarstyti anksčiau (parengti iki 2012 m. spalio 1 d.) – tai leistų pirkimus pradėti 2013 m. pradžioje.

Taip pat Taryba pritarė, kad Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas būtų papildytas vaistiniu preparatu nuo epilepsijos Levetiracetamum ir Peginterferonum alfa-2a, skirtu lėtiniam B hepatitui gydyti.

Tarybai VLK pristatė išsamią 2011 m. PSDF išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms analizę.

Tyrimai rodo aukštą pasitikėjimo ir pasitenkinimo lygį Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema

Mon, 02 Apr 2012 09:01:01 +0300

Lietuvos gyventojų pasitikėjimo lygis Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo sistema yra aukštas. Tai parodė trejus metus trukęs Lietuvos gyventojų nuomonės apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą tyrimas.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu trejus metus vykdyto tyrimo tikslas buvo įvertinti gyventojų informuotumą, pasitikėjimą ir pasitenkinimą privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistema, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla. Atsakymai parodė, ką žmonės žino apie sveikatos apsaugos sistemą, jų nuomonę apie šią sistemą ir patirtį, susijusią su ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorės Olgos Riklikienės, tokios gyventojų apklausos padeda išsiaiškinti objektyvią padėtį sveikatos apsaugos sistemoje ir imtis veiklos gerinimo priemonių.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės pasitiki privalomojo sveikatos draudimo sistema, ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis. Pasitikėjimą ir pasitenkinimą atskleidžia išvestiniai rodikliai vertinimų skalėje nuo 1 iki 10 (aukščiausias balas – 10). 2011 m. tyrimo duomenimis, pasitikėjimo PSD sistema rodiklis siekė 6,17, o pasitenkinimo – 6,31; pasitikėjimo ir pasitenkinimo ligonių kasomis ir gydymo įstaigomis – atitinkamai 6,04 ir 6,45 bei 6,43 ir 6,85. Pasak tyrėjų, aukštesni už vidurkį rodikliai rodo, kad Lietuvos sveikatos sistema iš esmės tenkina didžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir poreikius. Lietuvos gyventojų pasitikėjimo PSD sistema indeksas per 3 metus didėjo nuo 5,90 balų (2009 m.) iki 6,17 (2011 m.). Pažymėtina, kad pasitikėjimo privalomojo sveikatos draudimo sistema indekso augimas tiesiogiai susietas su pasitikėjimo ligonių kasomis indekso augimu, kuris per trejus metus taip pat išaugo nuo 5,76 (2009 m.) iki 6,04 (2011 m.).

Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant augančio pasitikėjimo PSD sistema ir ligonių kasomis, šalies gyventojai labiausiai pasitiki gydymo įstaigomis. Neabejodami medicinos darbuotojų profesionalumu, apklausos dalyviai vis dėlto nėra visiškai tikri, kad gydymo įstaigose jais bus tinkamai pasirūpinta. 15,7 proc. Lietuvos gyventojų yra visiškai užtikrinti, kad gydymo įstaigoje jais bus tinkamai pasirūpinta, 17,5 proc. dėl to jaučiasi neužtikrinti, o 62,9 proc. mano, kad gydymo įstaigoje jais bus pasirūpinta iš dalies.

Kas antras apklausos dalyvis teigė, kad jiems per pastaruosius 12 mėn. yra tekę atsilyginti už sveikatos priežiūros paslaugas. Daugiau nei du trečdaliai respondentų asmenišką „atsilyginimą“ medicinos darbuotojams sieja su sveikatos paslaugų kokybę, su geresniu ir greitesniu gydymu. Atsilyginti juos paskatina kiti pacientai arba jie tai daro savo noru, tačiau „atsilyginimo“ įteisinimui nepritartų.

Tyrimas parodė, kad kas antras Lietuvos gyventojas pageidautų gauti ataskaitą, kurioje matytųsi ligonių kasų sumokėti pinigai už jų gydymą (apie suteiktas ir apmokėtas paslaugas). Stebimas nuoseklus norinčiųjų gauti tokią ataskaitą didėjimas per trejetą metų. Tokia informacija pasitarnautų ir kaip korupcijos prevencijos priemonė, atskleistų privalomojo sveikatos draudimo paskirtį ir naudą. Asmeninės ataskaitos parodytų, kiek iš tiesų kiekvienam kainuoja sveikatos priežiūra ir kiek ligonių kasos moka gydymo įstaigoms bei vaistų pardavėjams. Lietuvos gyventojai ypač palankiai vertina galimybę tyrimus atlikti ambulatoriškai – per pastaruosius metus 6 proc. padaugėjo asmenų, kurie rinktųsi tik polikliniką.

Tyrimą, kurio metu į daugiau kaip 50 klausimų atsakė 1068 nuolatiniai Lietuvos gyventojai, VLK užsakymu trečius metus atlieka UAB „Konsultus“. 72,6 proc. tyrimo dalyvių per pastaruosius 12 mėn. naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, 42,7 proc. vartojo kompensuojamuosius vaistus, 29,2 proc. lankėsi ligonių kasose.

Visą tyrimo „Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą“ medžiagą rasite VLK interneto svetainės www.vlk.lt skyriaus „Renginiai“ dalyje „Apklausos“.

Lietuvos gyventojų nuomonė apie privalomojo sveikatos draudimo sistemą, ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą 2009, 2010, 2011 m.

Papildomai skirta lėšų teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti

Wed, 28 Mar 2012 15:29:55 +0300

Šių metų kovo mėnesį teritorinėms ligonių kasoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto buvo skirta 1,9 mln. litų papildomų greitosios medicinos pagalbos brigadų paslaugoms finansuoti. Tokį sprendimą lėmė didėjantis šių brigadų pervežamų pacientų kiekis dėl restruktūrizuojamų gydymo įstaigų ir optimizuojamo gydymo įstaigų tinklo.

Kovo mėnesį Šiaulių teritorinei ligonių kasai papildomai buvo skirta 216,7 tūkst. Lt naujai įsteigto psichikos dienos stacionaro (centro) teikiamų psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų išlaidoms apmokėti. Taip pat teritorinėms ligonių kasoms buvo perskirstytos PSDF biudžeto lėšos, gydymo įstaigoms skiriamos už gerus darbo rezultatus.

Iš viso 2012 m. pirminei sveikatos priežiūrai iš PSDF biudžeto skiriama: baziniam mokėjimui už pirminės sveikatos priežiūros paslaugas – 514,3 mln. Lt, skatinamosioms paslaugoms – 47,1 mln. Lt, už gerus pirminės sveikatos priežiūros darbo rezultatus – 41,9 mln. Lt, už gerus pirminės psichikos sveikatos priežiūros rezultatus – 3,9 mln. litų.

Greitosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidoms apmokėti 2012 m. skiriama 143,6 mln. litų. Slaugai ir palaikomajam gydymui numatyta 148,8 mln. litų. Ambulatorinėms specializuotoms ir stacionarinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms bei brangiesiems tyrimams ir procedūroms 2012 m. skiriama 2,1 mlrd. litų.

Ligonių kasų sutarčių su sveikatos priežiūros įstaigomis pasirašymo eigą stebi komisija

Thu, 22 Mar 2012 13:05:51 +0200

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus įsakymu patvirtinta komisija, kuriai pavesta kontroliuoti sutarčių sudarymą su sveikatos priežiūros įstaigomis, vakar išklausė išsamias teritorinių ligonių kasų ataskaitas apie sutarčių teritorinėse ligonių kasose sudarymo eigą.

Šiuo metu teritorinės ligonių kasos (TLK), gavusios sveikatos priežiūros įstaigų siūlymus, derina ir pasirašo su jomis sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo. Vadovaujantis Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo reikalavimais, sutartys su sveikatos priežiūros įstaigomis turi būti suderintos ne ilgiau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kai sveikatos priežiūros įstaigos gauna sutarties projektą, t. y. iki šių metų balandžio 9 dienos.

Pasak minėtos komisijos pirmininko, VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso, intensyviausiai derybas vykdo ir daugiausiai sutarčių yra pasirašiusios Šiaulių bei Panevėžio teritorinės ligonių kasos. Panevėžio TLK yra pasirašiusi sutartis ar sutarusi dėl jų pasirašymo jau su 193 (iš 199) įstaigomis, o Šiaulių TLK su 187 (iš 221) įstaigomis. „Šiaulių TLK pasirašė visas sutartis su savo TLK veiklos zonos ligoninėmis, o Panevėžio TLK liko pasirašyti tik 2 sutartis su savo TLK veiklos zonos ligoninėmis,“– teigė V. Zaksas.

Kaip ir pernai, teritorinės ligonių kasos sudaro tiesiogines gydymo paslaugų apmokėjimo sutartis ne tik su savo, bet ir su kitų ligonių kasų aptarnaujamų zonų gydymo įstaigomis, kurias dažniausiai renkasi pacientai. Didžioji dalis šių įstaigų – ligoninės.

Komisija pastebėjo kelių gydymo įstaigoms siūlomų sutartinių sumų apskaičiavimo nesutapimus su patvirtintomis metodikomis. TLK įpareigotos kuo skubiau minėtai komisijai pateikti papildomą informaciją apie šių sumų nustatymą.

Ligonių kasoms, atstovaujančioms ir ginančioms teisėtus pacientų interesus, sutartys su gydymo įstaigomis padeda garantuoti pacientams netrikdomą paslaugų teikimą, jų prieinamumą bei kokybę. Sutartys naudingos ir gydymo įstaigoms, nes užtikrina jų veiklos tęstinumą.

Informaciją apie sutarčių sudarymą rasite VLK svetainėje www.vlk.lt skyrelyje „Ligonių kasų ir gydymo įstaigų 2012 m. sutarčių sudarymo kronika“.

Kaip gauti nemokamą akių lęšiuką?

Mon, 05 Mar 2012 14:22:36 +0200

Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia ne vieno skambučio dėl sulankstomųjų akių lęšiukų įsigijimo, jų kompensavimo. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos centralizuotai perkamus Omni Lens firmos lęšiukus, atitinkančius Europos Sąjungos standartus, gydymo įstaigos gauna tiesiogiai iš tiekėjo. Už šiuos lęšiukus privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams mokėti nereikia. Šiuo metu šių priemonių poreikis visiškai tenkinamas.

Akių operacijos, kurių metu drumstas akies lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu, neretai būna neišvengiamos vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems diagnozuota katarakta. Minėtos akių operacijos atliekamos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), Vilniaus Antakalnio poliklinikoje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje, Respublikinėje Klaipėdos, Respublikinėje Šiaulių, Respublikinėje Panevėžio, Alytaus S. Kudirkos ligoninėse, UAB „Lirema“ akių ligų klinikoje (Vilniuje), UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ (Vilniuje) ir UAB „Akių lazerinės chirurgijos centras“ (Vilniuje). Pacientas gali pasirinkti jam priimtiną gydymo įstaigą.

Gydytojai turi informuoti apie galimybę gauti nemokamą sulankstomąjį akių lęšiuką. Svarbu žinoti, kad pacientas, pageidaujantis kitokio sulankstomojo lęšiuko, gali jį nusipirkti, tačiau šio lęšiuko įsigijimo išlaidos nebus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Ligonių kasų konferencijoje apžvelgtas veiklos dvidešimtmetis

Fri, 27 Jan 2012 14:46:19 +0200

Sausio 26 dieną Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsteigimo 20-mečiui pažymėti Vyriausybės rūmų Didžiojoje salėje buvo surengta ligonių kasų trečioji metinė konferencija „Ligonių kasos Lietuvoje. Kas nuveikta per 20 metų?“.

Konferencijoje dalyvavo sveikatos, socialinės apsaugos, kitų valstybės institucijų, savivaldybių, pacientų organizacijų atstovai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, svečiai iš Estijos, Moldovos, Vokietijos, įvairių šalies gydymo įstaigų, universitetų, ligonių kasų darbuotojai, žodžiu, visi suinteresuotieji privalomojo sveikatos draudimo bei visos sveikatos apsaugos sistemos sėkminga raida (iš viso – apie 300 žmonių).

Konferenciją atidarė ir pagrindinį pranešimą perskaitė VLK direktorius Algis Sasnauskas. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus linkėjimus konferencijos dalyviams ir padėką už nuveiktus darbus perdavė Ministro Pirmininko patarėja Eglė Stonkutė. „Būti savo šalies piliečių sveikatos garantu“ skamba ambicingai, skamba įpareigojančiai, skamba atsakingai, tačiau būtent to ir tikiuosi iš savo šalies sveikatos apsaugos sistemos asmeniškai kaip pilietis, kaip šeimos žmogus, kaip atsakingas valstybės pareigūnas. Net jei sutikčiau, kad kol kas ne visos viltys ar lūkesčiai, kalbant apie piliečių sveikatos garantavimą, pildosi, bet negaliu nepasidžiaugti, kad mes turime į ką jas sudėti, patikėti“,– sakoma sveikinime.

Konferencijoje buvo aptarta Lietuvos ir kitų pasaulio šalių privalomojo sveikatos draudimo padėtis, palygintos mūsų ir užsienio šalių privalomojo sveikatos draudimo įgyvendinimo aktualijos. Tokių palyginimų nestokojo ekspertas iš Vokietijos Markus Schneider. Apie pacientui teikiamas privalomojo sveikatos draudimo galimybes kalbėjo Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, apie įvairius teisinio privalomojo sveikatos draudimo reguliavimo aspektus pranešimą skaitė advokatė Dalia Zeleckienė, ligonių kasų partnerių – gydymo įstaigų – vardu pasisakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis.

VLK ir šiuo metu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose bei Klaipėdoje veikiančios teritorinės ligonių kasos atstovauja pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, interesams ir atsako už jų sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Dėl pacienčių informavimo įgyvendinant gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą

Tue, 17 Jan 2012 16:03:39 +0200

Informuojame, kad Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos koordinavimo komitetas paruošė informacinį priminimą apie informavimo paslaugos teikimą ir dalyvavimą programoje.

Visą dokumentą rasite čia.

Valstybinei ligonių kasai – 20 metų

Tue, 10 Jan 2012 14:25:01 +0200

Sausio 10 d. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos sukanka 20 metų. Valstybinė ligonių kasa ir šiuo metu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose bei Klaipėdoje veikiančios teritorinės ligonių kasos, atstovauja pacientų, apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu interesams ir atsako už tai, kad jiems būtų apmokėta visa Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta sveikatos priežiūra.

Per visus ligonių kasų veiklos metus augo sveikatos priežiūros finansavimo galimybės. Pirmą kartą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, kurio lėšomis finansuojama apdraustųjų sveikatos priežiūra, buvo patvirtintas 1997-aisiais, įsigaliojus Sveikatos draudimo įstatymui. Tais metais jį sudarė 1,3 mlrd. litų. PSDF biudžetas laipsniškai didėjo: planuojama, kad nors ir sumažėjęs, palyginti su 2011 m., šiemet jis sudarys apie 4 mlrd. litų. Tai leido daugiau lėšų skirti įvairioms prevencinėms programoms, medicinos paslaugoms, kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos ir ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms apmokėti.

Ligonių kasos buvo tarp pirmųjų valstybinių institucijų Lietuvoje, įsidiegusių kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001:2008/LST ES ISO 9001:2008 standartą. Tai reiškia, kad organizacijos vadybos sistema privalomojo sveikatos draudimo srityje vertinama kaip atitinkanti pripažintą gerosios praktikos standartą, kad ligonių kasų ištekliai valdomi ir tvarkomi efektyviai, o įstaigų vidaus tvarka – nuolat tobulinama.

Privalomojo sveikatos draudimo taryboje

Fri, 23 Dec 2011 13:49:15 +0200

Gruodžio 22-ąją Privalomojo sveikatos draudimo taryba svarstė, kaip paskirstyti Seimo jau patvirtintą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Planuojama, kad kitąmet PSDF biudžetas sudarys 3,986 mlrd. litų. Tai 182 mln. litų mažiau nei šiemet.

Taryba iš esmės pritarė 2012 m. PSDF biudžeto lėšų paskirstymui sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms. Nors ateinančiais metais, palyginti su 2011-aisiais, šioms reikmėms šiek tiek mažėja PSDF biudžeto lėšų, tačiau ir toliau prioritetinėmis bus laikomos bei šalies mastu aktyviai bus plėtojamos prevencinės programos, kurios neabejotinai daro įtaką Lietuvos žmonių gyvenimo trukmės ilgėjimui ir ankstyvajam ligų diagnozavimui. Tad ne vienerius metus vykdomoms gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio prevencinėms programoms kitąmet planuojama skirti net daugiau PSDF lėšų. Tarybos nariai siūlė daugiau lėšų skirti ir Stabilizavimo fondui, skirtam sveikatos sistemos pertvarkai, bei Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programai. Atsižvelgiant į šiuos siūlymus ir PSDF biudžeto galimybes, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams pavesta koreguoti lėšų sveikatos programoms paskirstymo projektą.

Taip pat Tarybai buvo pristatytas 2012 m. PSDF biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms paskirstymas. Taryba pritarė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti būtų skiriama 3 mlrd. 38 mln. litų. Pažymėtina, kad ir toliau prioritetine bus laikoma pirminė asmens sveikatos priežiūra, todėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, greitosios medicinos pagalbos bei slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugoms siūlyta skirti beveik 30 mln. Lt daugiau nei šiemet. Taryba šiam siūlymui taip pat pritarė.

Posėdžio metu nemažai diskusijų sukėlė giminingų diagnozių grupių metodo taikymas šalies mastu nuo 2012 metų. Vis dėlto Taryba nutarė nestabdyti jau baigiamojoje įgyvendinimo fazėje esančio proceso ir pritarti Giminingų diagnozių grupių sąrašui, pagal kurį nuo 2012 m. sausio 1 d. bus apmokamos aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų išlaidos, Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašui bei bazinei aktyviojo gydymo atvejo kainai. Patvirtinus ministro įsakymu, minėti sąrašai ir bazinė atvejo kaina įsigalios nuo 2012 m. sausio 1 d. ir pakeis dabar galiojančius paslaugų sąrašus. Šį Tarybos nutarimą nulėmė tai, kad per ankstesnį gruodžio 12 d. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdį buvo apsispręsta, jog giminingų diagnozių metodo taikymas gydymo įstaigų 2012 m. sutartinėms sumoms įtakos dar neturės (numatytas „išlyginamojo“ koeficiento taikymas). Panagrinėti pirmuosius šio metodo taikymo rezultatus Taryba nusprendė kitų metų kovą–balandį.

Taryba pritarė, kad Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašas būtų papildytas vaistais Histrelinum nuo prostatos vėžio, Sitagliptinum et Metforminum – nuo 2 tipo cukrinio diabeto, Tafluprostum – nuo glaukomos, Epoetinum teta – nuo simptominės anemijos, susijusios su lėtiniu inkstų nepakankamumu, taip pat šis vaistas būtų skiriamas dializuojamiems ligoniams arba pacientams, kuriems atlikta inkstų transplantacija.

Primename, jog Taryba yra kolegiali patariamoji institucija, joje priimti nutarimai, siūlymai paprastai vėliau įgyvendinami sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais.